Išrinktas lietuviškų įmonių pavadinimų dešimtukas

Paaiškėjo lietuviškų įmonių pavadinimų dešimtukas. Pirmąją vietą konkurse užėmė lietuviškų degalinių tinklo įmonė „Alauša“. Konkursą laimėjusios įmonės generalinis direktorius Algimantas Čaplinskas sako besididžiuojantis, kad lietuviškas įmonės pavadinimas skamba ne tik savame krašte. Anot Valstybinės kalbos inspekcijos atstovo, mūsų kalbos žodžiai nebuvo ir nėra kliūtis veiklai.

„Įmonių pavadinimų rinkimuose“ buvo galima balsuoti už labiausiai patinkantį 1990 ir 1991 metais registruotą lietuvišką pavadinimą įmonės, kuri sėkmingai veikia iki šių dienų. LRT.lt skelbia lietuviškų įmonių pavadinimų dešimtuką.

„Alauša“ surinko 808 LRT.lt skaitytojų balsus bei 430 Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) internetinio tinklalapio lankytojų balsų. Pirmąją vietą įmonė užėmė ir LRT.lt, ir LPK vertinimuose, bendrai gaudama 1238 balsus.

Antroje vietoje atsidūrė įmonė „Genys“, trečioje – „Margi raštai“. Ketvirtąją vietą užėmė „Sakalas“, penktąją – „Stikliai“.

Šeštoji vieta atiteko įmonei „Mintis“, septintoji – įmonei „Švenčionių gėlės“. Aštuntoje vietoje atsidūrė „Kulniukas“, devintoje – „Švenčionių vaistažolės“, o dešimtoji vieta atiteko įmonei „Kietaviškių gausa“.

Pavadinimas gimė prieš 30 metų

Konkursą laimėjusios įmonės „Alauša“ generalinis direktorius A. Čaplinskas didžiuojasi, kad prieš 30 metų įsikūrusios įmonės pavadinimas išliko iki dabar.

„Didžiuojamės, kad lietuviškas pavadinimas skamba ne tik savame krašte. Pavadinimas „Alauša“ gimė dar prieš 30 metų, jis buvo pavadintas motinos garbei, pagerbiant jos gimtinę. (…) Visus šiuos metus pavadinimas ne tik netrukdė veiklai, bet dažnu atveju net ir pagelbėjo. Kaip matome, tai šiandien netrukdo būti žinomiems“, – šypteli A. Čaplinskas.

Lietuviškas pavadinimas įmonei netrukdo

Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas portalui LRT.lt sako apie tokį konkursą galvojęs jau kelerius metus.

„Labai norėjosi viešai pasidžiaugti ir pagirti tuos vadovus, kurie įsteigė įmones ir per visą mūsų valstybės Nepriklausomybės laikotarpį sėkmingai plėtojo verslą, išsaugojo lietuviškus pavadinimus ir įrodė, kad mūsų kalbos žodžiai nebuvo ir nėra kliūtis veiklai. Manau, kad šie žmonės tuo metu rinkdamiesi pavadinimus elgėsi labai pilietiškai ir atsakingai“, – įsitikinęs D. Smalinskas.

Jis svarsto, kad pastaruoju metu girdime vis daugiau kalbų, jog verslininkams labai trukdo kalbos varžymai ir draudimai rinktis bet kokius pavadinimus. Šis konkursas, sako D. Smalinskas, yra savotiškas atsakymas tiems, kurie tvirtina, kad įmonėms tenka susidurti su problemomis dėl sunkiai ištariamų ir nesuprantamų lietuviškų pavadinimų.

„Įdomu, kiek pastabų yra gavusios pasaulinio garso įmonės, kurių pavadinimus sunku ne tik suprasti, bet ir perskaityti: „Citroen“, „Peugeot“, „Toyota“, „Hitachi“, „Huawei“, „Auchan“, „Bombardier“, „Michelin“, „Ferrari“ ir kt.

Nežinau, ar kas nors priekaištavo daugiau kaip 20 metų veikiančioms mūsų bendrovėms, kurių darbai žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. O jų pavadinimai nepanašūs į kitų kalbų ar tarptautinius žodžius, sunkiai parašomi ir ištariami, juose yra lietuviškų savitųjų ženklų“, – tvirtina D. Smalinskas.

Atrinko 50 įmonių

Įmonių pavadinimų konkursą rengė Valstybinė kalbos inspekcija bendradarbiaudama su LRT, Lietuvos pramonininkų konfederacija bei Kultūros ministerija. Jo tikslas – kelti lietuvių kalbos prestižą, viešai pagerbti įmonių vadovus, kurie per visus Nepriklausomybės metus išsaugojo lietuviškus pavadinimus ir parodė, kad mūsų kalbos žodžiai nebuvo ir nėra kliūtis veiklai.

Iš Registrų centro sąrašo buvo atrinkta 50 įmonių, su lietuviškais pavadinimais registruotų 1990 ir 1991 metais. Renkant buvo svarbu, kad juridinio asmens simbolinis pavadinimas atitiktų bendrinės lietuvių kalbos normas, nebūtų dirbtinis žodis, jo nesudarytų skaitmenys, raidinės santrumpos, nebūtų valstybės, savivaldybės įmonės, klubo, asociacijos, viešosios įstaigos, draugijos, sodininkų bendrijos, individualios įmonės pavadinimas.

Vertintas ir įmonės veiklos žinomumas (prekės ir paslaugos reklamuojamos interneto žiniasklaidoje, svetainėse, socialiniuose tinkluose). Į šį sąrašą neįtrauktos įmonės, su kurių vadovais nepavyko susisiekti.

Balsuoti buvo galima LRT.lt portale ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos svetainėje. Iš šio sąrašo išrinkta 10 pavadinimų, kurie sulaukė didžiausio skaitytojų dėmesio (per dešimt dienų vienas žmogus galėjo balsuoti vieną kartą).

Iš viso LRT.lt portale ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos svetainėje balsavo 4 tūkst. 455 lankytojai.