Iššūkis valstybei: kaip vaikus iš socialinės rizikos šeimų atvesti į darželius

Vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų ankstyvasis ugdymas teikia ypač didelę pridėtinę vertę – reikšmingai padidina jų sėkmės mokykloje tikimybę, užkerta kelią formuotis įgūdžių skirtumams, mažina socialinę atskirtį. Specialistai sako, kad didžiausias iššūkis – tėvus įtikinti, kad jų vaikams lankyti darželį yra būtina.

Vaikų darželis yra vienas efektyviausių būdų mažinti socialinę atskirtį ir suteikti visiems vaikams vienodas galimybes. Tai ypač reikšminga vaikams iš socialinės rizikos šeimų, nes darželis jiems tampa ne tik mokymosi, bet ir socialinės įtraukties vieta. Ankstyvasis ugdymas padeda suvienodinti įgūdžių skirtumus, mažina socialinę izoliaciją ir ruošia vaikus sėkmingam mokymuisi mokykloje bei gyvenime.

Tyrimai rodo, kad ikimokyklinis ugdymas daro teigiamą poveikį vaikų mokymosi pasiekimams, socialinei ir emocinei raidai. Vis dėlto Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikiama informacija atskleidžia, kad daugiau nei trečdalis socialinės rizikos šeimose augančių vaikų iki 5 metų nedalyvauja ikimokyklinio ugdymo procese – šie vaikai praranda galimybę geriau pasirengti mokyklai ir ateities iššūkiams.​

Renata Bruožė, „SOS vaikų kaimų“ koordinuojanti atvejo vadybininkė sako, kad vaikai iš socialinės rizikos šeimų namuose gali neįgyti tiek socialinių įgūdžių, kiek jų gautų darželyje bendraudami su bendraamžiais. Be to, tokiose šeimose suaugusieji kartais nelavina tam tikrų vaikų įgūdžių, pavyzdžiui, higienos – tiek asmeninės, tiek aplinkos.

„Kadangi maži vaikai mokosi stebėdami suaugusiuosius, labai svarbu lavinti šiuos įgūdžius. Būtent higienos ir kiti kasdienio gyvenimo įgūdžiai galėtų būti ugdomi darželyje. Jei vaikas nelanko darželio ir pradeda lankyti priešmokyklinę grupę, kuri yra privaloma, per tuos metus šie įgūdžiai gali likti neišlavinti iki galo. Be to, mes žinome, kokie būna vaikai – tie, kurie neturi tam tikrų įgūdžių, pavyzdžiui, nemoka nusiprausti ar ateina nešvarūs, gali tapti patyčių taikiniu tarp kitų vaikų“, – teigia R. Bruožė.

Didžiausios problemos išryškėja mokykloje

Pašnekovės teigimu, vis tik viena didžiausių problemų yra tokia, kad vaikai, kurie nelanko ankstyvojo ugdymo įstaigų, nelavina savo bendravimo įgūdžių nei su kitais vaikais, nei su suaugusiaisiais.

„Todėl atėję į privalomą ugdymą jie dažnai negeba bendrauti, tinkamai išreikšti ar parodyti savo emocijų. Taip pat jiems gali trūkti savarankiškumo, kurį tam tikro amžiaus vaikai jau turėtų būti įgiję. Tėvams dažnai nėra lengva pasakyti, kad jų vaikas gali turėti tam tikrų sunkumų ir dėl to verta lankyti darželį, todėl svarbu ieškoti būdų, kaip juos paskatinti priimti šį sprendimą“, – dėsto R. Bruožė.

Tad be finansinės paramos socialiniai darbuotojai aktyviai konsultuoja tėvus aiškindami jiems galimas rizikas vaikui augant bei pabrėždami ugdymo įstaigų teikiamą naudą.

„Vaikams, augantiems socialinės rizikos šeimose, dažnai trūksta kokybiškų socialinių ryšių. Jie gali patirti atskirtį, nes neturi galimybės bendrauti su bendraamžiais, dalyvauti ugdomosiose veiklose ar išmokti bendravimo normų. Darželyje vaikai ugdosi svarbiausius socialinius įgūdžius: kaip susidraugauti, dalintis, spręsti konfliktus ir būti bendruomenės dalimi. Tai itin svarbu jų emocinei gerovei ir vėlesnei sėkmei mokykloje“, – priduria „SOS vaikų kaimų“ atstovė.

Ragina į darželį vesti bent pusdieniui

Pasak Dr. Vitalijos Gražienės, Vilniaus kolegijos docentės, ikimokyklinio ugdymo patirtys suteikia vaikams tvirtą pagrindą lengviau įsilieti į visuomenę ir prisitaikyti prie kasdienių gyvenimo iššūkių, o pirmieji šešeri gyvenimo metai – ypač svarbūs asmenybės formavimuisi.

Pašnekovė priduria, kad darželis yra svarbi socializacijos vieta, čia vaikas ugdomas kaip žmogus. Vaikų darželyje sudaromos sąlygos visapusiškam vaiko vystymuisi: bendraudamas su bendraamžiais ir padedamas rūpestingų pedagogų bei švietimo pagalbos specialistų, vaikas mokosi komunikuoti, užmegzti draugystes, pažinti save.

„Tai padeda formuoti socialinius įgūdžius, kurie yra labai svarbūs vėlesniame gyvenime. Aplinka, kurioje vaikas auga, ir santykiai su kitais vaikais yra labai svarbūs, nes tai ugdo ne tik kognityvinius gebėjimus, bet ir emocinę bei socialinę brandą“, – sako V. Gražienė.

Ji taip pat priduria, kad jei šeima neturi galimybių atžalų į darželį leisti visai darbo dienai, verta svarstyti darželio lankymą bent po pusdienį ar kelis kartus per savaitę, kad vaikas turėtų progą socializuotis.

Be to, jei tėvai neturi galimybių savo vaiko pristatyti į ugdymo įstaigą, kai kurie darželiai ir savivaldybės siūlo pavežimo paslaugas.

„Tėvams turi būti svarbu ne tik sudaryti sąlygas vaikui augti, bet ir padėti jam įgyti bendravimo įgūdžių, perprasti elgesio modelius bei mokytis svarbių gyvenimiškų įgūdžių, kuriuos jis pritaikys ateityje“, – sako ji.

Specialistai pastebi raidos problemas

Darželyje dažnai pastebimi vaiko raidos sutrikimai, kurie šeimoje gali likti nepastebėti – pavyzdžiui, vėluojanti kalbos raida ar kalbos sutrikimai. Ugdymo įstaigoje dirba specialistai, kurie gali padėti vaikui įveikti mokymosi ar kalbos sunkumus, todėl lankymas darželyje gali būti svarbi pagalba tiek vaikui, tiek jo šeimai.

„Šias problemas svarbu pastebėti kuo anksčiau ir suteikti tinkamą specialistų pagalbą, nes tai padeda vaikams lengviau integruotis ir adaptuotis gyvenime bei ateityje spręsti kylančias problemas. Jei sutrikimai lieka neaptarti ir nesprendžiami, jie gilėja ir tampa dar sudėtingesni vėlesniame amžiuje. Kai vaikas pradeda lankyti mokyklą, šios problemos dažnai smarkiai išryškėja“, – dėsto pašnekovė.

Jos teigimu, kai tokie vaikai pradeda lankyti privalomas priešmokyklinio ugdymo klases, specialistai gali pastebėti sutrikimus ir nukreipti tėvus į pedagogines-psichologines tarnybas ar raidos centrus. Deja, dėl didelių eilių pagalba tuomet ne visada suteikiama greitai, o problemos tik gilėja.

Kampanija „Nepalik vaiko be pradžios“ yra dalis Europos Sąjungos bendrai finansuojamo projekto „Ikimokyklinio ugdymo turinio kaita“, kurį įgyvendina Nacionalinė švietimo agentūra.