Laisvųjų menų kolegijos steigimą palaikantis jaunimas. 1992 m. kovo 27 d. Fotografas Jonas Linda. Iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių
Istoriniu tapęs balčikoniečių kreipimasis į Panevėžio miesto valdžią
Šį kreipimąsi anuometinės Panevėžio Juozo Balčikonio vidurinės mokyklos mokiniai surašė 1992 m. kovo 20 d. Po savaitės Panevėžio miesto taryba turėjo priimti sprendimą, ar leisti Lietuvos krikščioniškajam labdaros fondui Panevėžyje steigti Laisvųjų menų kolegiją. Dėl protestantiško labdaros fondo steigiamos kolegijos priešinosi katalikų bendruomenė, raginama dvasininkijos.
Savo peticijoje Juozo Balčikonio vidurinės mokyklos mokiniai rašė, kad jiems nesuprantama, kodėl tiek daug diskutuojama dėl aukštosios mokyklos – Šiaurės Amerikos tipo Laisvųjų menų kolegijos – įkūrimo Panevėžyje. Ne tik jie, bet ir kiti norėtų joje mokytis kalbų ir menų. Juo labiau, kad specialistų, atitinkančių Europos lygį bei gerai mokančių užsienio kalbas, tuo metu buvo nedaug.
Studentus būtų mokę iš užsienio atvykę dėstytojai. Nepritarusieji šiai kolegijai manė, kad kitatikiai dėstytojai menonitai suklaidins jaunus žmones, iškreips jų sąmonę ir tai sukels nesantaiką. „Mums svarbu dėstytojų profesinė kompetencija, o ne jų tikėjimas. Būkime tolerantiški visoms religijoms. Juk patys artimiausi kaimynai (latviai, estai, švedai, danai, norvegai) irgi reformatai“ – kreipimesi į Panevėžio miesto valdžią rašė balčikoniečiai.
Nepamiršo jie paminėti ir apie kolegijos svarbą aukštosios mokyklos neturinčiam Panevėžiui. „Manome, kad tokia mokykla taptų nauju kultūros židiniu. Ji pakeltų kultūros lygį mieste: daugiau abiturientų liktų mokytis šiame mieste, o po to darbuotųsi ir gyventų čia (dabar visų keliai į Vilnių, Kauną). Mes pritariame kalbų ir menų kolegijos steigimui“ – konkrečiai ir be didelių aiškinimų kreipimąsi užbaigė Juozo Balčikonio vidurinės mokyklos mokiniai.
1992 m. kovo 27 d. į posėdį susirinkę panevėžiečių išrinkti miesto tarybos deputatai didesne balsų dalimi protestantiškam labdaros fondui Panevėžyje įkurti Laisvųjų menų kolegiją leidimo nedavė. Buvo priimtas sprendimas, gavus Lietuvos katalikų bažnyčios pritarimą, steigti ekumeninio pobūdžio kolegiją, kuri vėliau peraugtų į savarankišką universitetinio lygio aukštąją mokyklą.
Iš Panevėžio išvaryta pirmoji Lietuvoje nevalstybinė kolegija be didelio vargo įsikūrė Klaipėdoje. 2000 metais ši kolegija buvo pertvarkyta į universitetą ir pavadinta LCC tarptautiniu universitetu. Nors buvo nuspręsta įkurti savarankišką universitetinio lygio aukštąją mokyklą, Laisvųjų menų kolegijos atsisakymas panevėžiečiams baigėsi niekuo. Padaryta didžiulė klaida, kurią liudija archyve saugomas balčikoniečių kreipimasis į Panevėžio miesto valdžią.
Leonas Kaziukonis, Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo vedėjas
Pamatykite naujienas pirmi!
Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!