J. Varanauskienė: „Gyventojų finansinius sprendimus lemia nebe euro įvedimas, o pokriziniai taupymo, skolinimosi ir vartojimo motyvai“

Namų ūkių finansų valdymui pirmo šių metų ketvirčio pradžioje dar didelę įtaką darė euro įvedimas, tačiau vėliau gyventojų sprendimus taupyti, skolintis ir vartoti lėmė dar neišblėsę prisiminimai apie buvusį sunkmetį. Nors pajamos pamažu didėjo, tačiau gyventojai nebuvo linkę visų jų arba anksčiau sukauptų santaupų išleisti vartojimo reikmėms. Iš pradžių dėl to, kad pratinosi prie naujos valiutos, vėliau dėl to, kad sunkmečio pamokyti dalį pajamų buvo linkę taupyti, – teigiama naujausiame SEB banko leidinyje „Namų ūkių finansinio turto barometras“.

Euro įvedimo įtaką vartojimui nustelbia pokriziniai vartojimo ypatumai

Mažmeninės prekybos statistika rodo, kad po sąstingio pirmą metų mėnesį vartojimas pamažu auga. Visgi metinis mažmeninės prekybos apyvartos augimas buvo lėtesnis negu pajamų augimas. Palyginamosiomis kainomis sausio−balandžio mėnesiais mažmeninės prekybos apyvarta buvo 4 proc., tuo tarpu realusis vidutinis darbo užmokestis pirmą metų ketvirtį buvo 5,8 proc. didesnis negu atitinkamą 2014 metų laikotarpį.

„Šių metų sausį stebėjome vartojimo augimo sulėtėjimą, kurį, ko gero, labiausiai lėmė  įvedamas euras ir gyventojų pratinimosi prie naujų skaičių laikotarpis. Bet vėliau šis euro paralyžius atlėgo. Jau nuo vasario ir maisto, ir ne maisto prekių apyvarta buvo šiek tiek didesnė negu atitinkamais praėjusių metų mėnesiais. Vis dėlto vartojimo augimo tempas yra lėtesnis negu pajamų. Vadinasi, ne visas didesnes pajamas gyventojai skiria vartojimo išlaidoms“, − sakė SEB banko šeimos finansų ekspertė J. Varanauskienė.

Pasak jos, kaip rodo pokrizinės vartotojų elgsenos tyrimai, kitose šalyse pokriziniais laikotarpiais kai kurie vartotojai dar kurį laiką neturi kito pasirinkimo kaip tik toliau riboti išlaidas ir taupyti. Bet net ir tie namų ūkiai, kurių finansinės galimybės leidžia vartojimo reikmėms skirti daugiau pinigų, gana ilgai negrįžta prie vartotojiško gyvenimo būdo.

Didėjant pajamoms, noras taupyti išlieka

Nors pirmą ketvirtį vidutinis darbo užmokestis ir užimtųjų skaičius sezoniškai sumažėjo, metinis pajamų augimas išliko. Gyventojų santaupos finansų institucijose, sparčiai išaugusios metų pabaigoje, daugiausia dėl to, kad žmonės į sąskaitas sunešė turimus grynuosius litus, šiais metais toliau didėjo.

„Prieš euro įvedimą į finansų institucijų sąskaitas suneštų lėšų gyventojai neskubėjo pasiimti, o dalį pajamų ir toliau kaupė indėlių sąskaitose. Sausį gyventojai dėjo terminuotuosius indėlius, o kitus mėnesius daugiau kaupė lėšas neterminuotųjų indėlių sąskaitose. Didėjant pajamoms, gyventojai sunkmečio pamokų nepamiršo ir buvo linkę dalį pajamų taupyti“ , − sakė J. Varanauskienė.

Pasak jos, artimiausiu metu gyventojų taupymo elgsenai įtaką darys prieštaringi veiksniai. „Kai palūkanos mažos, nėra vilčių uždirbti iš santaupų, laikomų indėlių sąskaitose. Didesnės realiosios pajamos didins galimybes, o nesena sunkmečio patirtis − ir norą taupyti. Todėl lėšos, ko gero, bus kaupiamos neterminuotųjų indėlių sąskaitose. Ieškantieji pelningesnių taupymo būdų drąsiau rinksis alternatyvias taupymo priemones − investicinius fondus, investicinį gyvybės draudimą, savarankiško kaupimo pensijų fondus“, − teigė J. Varanauskienė.

Anot jos, visgi nereikėtų pamiršti, kad tai yra ilgalaikės taupymo priemonės, ne itin tinkančios laikyti lėšas, kurių gali prireikti per kelerius artimiausius metus. Stebėdami jau gana ilgalaikę akcijų kainų didėjimo tendenciją ir sparčiai augantį investuotojų susidomėjimą, analitikai vis dažniau primena, kad ši tendencija gali ir nebūti stabili.

Skolinimosi būstui mastas metų pradžioje sumažėjo tik laikinai

Per pirmą ketvirtį būsto paskolų portfelio vertė sumažėjo 90 mln. eurų. Kaip rodo įmonės „Būsto paskolų draudimas“ duomenys, naujų būsto paskolų sutarčių vertė sausį ir vasarį buvo 11 proc. mažesnė negu atitinkamais 2014 metų mėnesiais. Visgi šis sumažėjimas buvo laikinas. Jau kovą naujų būsto paskolų vertė buvo didesnė negu 2014 metais, o šių metų balandžio mėnesį naujų būsto kreditų vertė (76,9 mln. eurų) buvo didžiausia nuo pat 2008 metų pabaigos.

„Kaip ir iki šiol, taip ir toliau gyventojų norą ir galimybes skolintis lems pajamos ir pajamų lūkesčiai. Prieš pradedant taikyti naujus Atsakingojo skolinimo nuostatus (nuo lapkričio 1 d.), galimas dar didesnis skolinimo suaktyvėjimas − ypač tų klientų, kurie, pasikeitus tvarkai, nebegalėtų pasiskolinti jiems reikiamos sumos. Tokį reiškinį jau galėjome stebėti prieš keletą metų, paskelbus, kad bus pradėtas taikyti didesnės pradinės įmokos reikalavimas. Vėliau skolinimosi mastas sumažėjo. Visgi didelės ilgalaikės įtakos būsto paskolų rinkai nauji Atsakingojo skolinimo nuostatai padaryti neturėtų“, − sakė SEB banko ekspertė.

 

 


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: