Jau gandrai sugrįžo į Pasvalio žemę

Prasidėjus pavasariui, paukščiai iš tolimų šalių grįžta į  Lietuvą . Jau girdimi  pavasarinių paukštelių – vieversėlių, giesmelės, varnėnų švilpavimai savo gimtinėje.

 Kovo 25 –ąją dieną į Lietuvą bei Pasvalio žemę  parskrido baltieji  gandrai – tolimieji migrantai , kurie daugiausia žiemoja Afrikoje , piečiau Sacharos. Čia žiemoja taip pat dalis plėšriųjų, daugelis tilvikų, kregždės, lakštingalos, devynbalsės . Šiems paukščiams reikia  įveikti apie  2500, o kai kuriais atvejais 3000 km. atstumą. Tuo metu jie naudoja sukauptų riebalų energiją.  Tačiau sparnuočių sukauptos energijos užtenka tik perskristi Sacharos dykumą. Perskridę šią dykumą , jie priversti pailsėti ir sukaupti reikiamas riebalų atsargas, kad vėliau galėtų įveikti Viduržiemio jūrą. Gandrams lengviau skristi sausuma, todėl jie daugiausia pasinaudoja sąsiauriais.  Paukščių migrantų , taip pat ir gandrų gebėjimas neklystant surasti kelią į žiemavietes ir atgal byloja apie jų tobulą orientaciją.  Manoma, kad gandrai kelionei į Lietuvą jau ruošiasi vasario mėnesį. Žinoma, kaip ir žmonių taip pat ir paukščių bei gandrų tyko daug pavojų. Nelengva ir paukščių dalia, oi nelengva. Džiugu sugrįžimas, liūdna atsisveikinimas.

Baltasis gandras – Lietuvos nacionalinis paukštis. Jis dar vadinamas busilu, starkumi, gužu, gužučiu, bacionu.

Jis nuo seno laikomas šventu paukščiu, kuris neša laimę, gerovę, teisingumą ( dangaus antspaudo saugotojas ). Gandras yra mieliausias sodybos  kaimynas, atnešantis laimę tiems namams, šalia kurių apsigyveno, o dievdirbių kūryboje tarp šventųjų garbingą vietą užimdavo ir gandro statulėlės. Daug yra išlikę mūsų atmintyje spėjimų susietų su Gandrinėmis.  Jei skrendantį gandrą pamatysi – gerai, visus metus darbus spėriai nudirbsi. Jei tupintį – vangiai viskas seksis. Netekėjusioms merginoms pamatytas skrendantis gandras reiškė , kad jos ištekės, tupintis – kad dar tebetupės savo tėvų namuose. Mokiniui skrendantis gandras – kad sėkmingai ‘‘ perskris‘‘ į kitą klasę, stovintis – kad pasiliks toje pačioje klasėje antrus metus.

Gandro sugrįžimui ruošdavosi iš anksto stengdamiesi prisivilioti į savo kiemą. Ir ne bet kokį pagrindą lizdui sukti iškeldavo . Įkeltos į medį akėčios ir ant jų apsigyvenę gandrai – būsiąs geras javų derlius. O kad sektųsi kelionės gandralizdžiui medyje ar ant trobos įtaisydavo seną ratą. Kad nesirgtų, nekristų gyvuliai, pritaisydavo ratą ant tvarto stogo. O kad gandrai pasirinktų jų kiemą, į įkeltą gandralizdį įdėdavo sidabrinių pinigėlių.

XXI a. modernių technologijų amžiuje, gandrai pamėgo sukti lizdus ant elektros stulpų. Gal jiems patinka tekanti srovė, bet kiek žaibai ir perkūnija sunaikina šių paukščių. Gamtosaugininkams ir žmonėms reikėtų pasirūpinti šios problemos sprendimu.

 Kovo  25 –ąją prasideda šiltasis metų pusmetis. Sugrįžęs gandras tarsi išvaiko paskutinius žiemos ledus. Buvo tikima, kad sugrįžtantis gandras ant uodegos parnešąs ‘‘ledspirą‘‘ – baltąją kielę kuri baigia išspardyti nuo balų paskutiniuosius ledokšnius.

Kiek daug yra sukurta eilėraščių, dainų, net ir filmų apie  gandrus.

 Pavasarinis žemės kvapas, grįžtančių paukščių čiulbėjimas ir klegesys  suteikia žmogui daug džiaugsmo. Prisiminkime Maironio žodžius : ,, Taip šilta, taip gera . tiek šviečia vilties – vien džiaugsmą norėtum dainuoti, apglėbti pasaulį , priglaust prie širdies, su meile karštai išbučiuoti!‘‘

2021 m. kovo 26 d. Vlada Čirvinskienė, Pasvalys


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: