Lapkričio 27 d. Kaune vyko tarptautinis vaikų kino festivalis „Mano kinas 2025“. Kasmet vykstančio festivalio atrankai pateikiama ne maža gausa filmų, kuriuos vertina komisijos nariai. Komisijos atrinkti filmai varžosi įvairaus kino žanro kategorijose: animacijos, dokumentikos, eksperimentinio filmo, video klipo.
Ignalinos jaunųjų kūrėjų filmai buvo pristatyti animacinių filmų kategorijoje. Konkursinei programai buvo pateikti visi penki animaciniai filmai, kurie buvo sukurti 2025 m. gegužės 19-23 d. projekte „Tekstilė animacijoje-4“. Šiame projekte dalyvavo 25 moksleiviai – penkios komandos po penkis dalyvius. Dalyvavo viena komanda iš Ignalinos r. Vidiškių gimnazijos, dvi komandos iš Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos, viena iš Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos ir viena komanda iš Utenos meno mokyklos.
Dalyvauti „Mano kinas“ festivalyje – didelis džiaugsmas ir pasididžiavimas pamatyti savo sukurtą filmą didžiajame kino ekrane.
Filmų premjeros buvo rodomos Kauno kino teatre „Romuva“. Iš pateiktų penkių animacinių filmų į konkursinę programą pateko du ignaliniečių animaciniai filmukai:
„Geriausios animacijos technikos ir įgyvendinimo“ nominacija atiteko Vidiškių kūrybinei grupei – Loretai Janutėnaitei 13 m., Austėjai Bučelytei 14 m., Gabijai Bučelytei 14 m., Viltei Žemaitytei 15 m., Godai Maldžiūtei 15 m. ir technologijų mokytojai Dianai Gabrilavičienei už animacinį filmą „Uodo lopšinė“. Visoms joms buvo įteikti diplomai ir prizai.
O nominacija „Geriausias garso dizainas“ atiteko Ignalinos Č. Kudabos gimnazijos kūrybinei grupei – Elizabetei Baublytei 12 m., Augustei Rasikaitei 13 m., Aurėjai Navikaitei 16 m., Gintarei Malinauskaitei 16 m., Margaritai Poklikajevai 15 m. ir technologijų mokytojai Danguolei Lamanauskienei už animacinį filmą „Ugnys dega“.
Padėka „Už mokinių parengimą ir padrąsinimą, kūrybiškų idėjų skatinimą, pagalbą ruošiantis filmų konkursui bei už skatinimą laiką, rūpestį ir bendrystę“ įteikta ir projekto „Tekstilė animacijoje“ sumanytojai ir organizatorei Silvijai Juozelskytei.
Šiemet projekto „Tekstilė animacijoje-4“ edukacinės stovyklos tema buvo skirta lietuvių liaudies dainų metams. Nes Etninės kultūros globos tarybos iniciatyva Lietuvos Respublikos Seimas 2025 metus paskelbė atmintinais Lietuvių liaudies dainų metais, atsižvelgdami į tai, kad šiemet sukanka 200 metų nuo pirmojo lietuvių liaudies dainų rinkinio ir dainų tyrinėjimo paskelbimo.
Ignalinoje surengtoje kūrybinėje stovykloje animaciniams filmams kurti buvo naudojamos įvairios tekstilės priemonės. Stovyklos dalyviai turėjo pasirinkti kokią nors lietuvių liaudies dainą, sukurti jai personažus, o garsą animaciniam filmui teko patiems dainuoti ar groti. Vienas iš šios stovyklos „Tekstilė animacijoje“ tikslų buvo pateikti animacinius filmus konkursams ir suteikti moksleiviams – filmukų kūrėjams galimybę pamatyt kultūrinę programą.
Iš Ignalinos r. į Kauną atvykusios animacinių filmų kūrėjos grožėjosi šventiškai pasipuošusiu Kaunu, Rotušės aikštėje įžiebta Kalėdų eglute. Ignalinos moksleivės ir jų mokytojos turėjo galimybę projekto „Tekstilė animacijoje-4“ organizatorių specialiai surengta ekskursija po kino teatrą „Romuva“, kurią vedė ekskursijų vadovė, gidė Ramunė Vlasenkienė.
Ekskursijos metu mokinės ir mokytojos susipažino ne tik su laisvai visuomenės lankoma paradine „Romuvos“ erdve, bet kartu su gide apžiūrėjo užkulisius, grimo kambarį, operatorinę.
Kauno miesto širdyje, Laisvės alėjoje įkurtas kino teatras skaičiuoja jau 85 metus. 2015 metais pastatui suteiktas Europos paveldo ženklas, o 2013 m. „Romuva“ tapo vienu iš Kauno modernizmo architektūros simbolių, įtrauktų į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Trumpa kino teatro istorija : kino teatras „Romuva“ buvo paskutinis tarpukario Kaune duris atvėręs kino teatras. Jo savininkais tapo lietuviai verslininkai broliai Antanas ir Petras Steikūnai, pastatydinę tuo metu patį moderniausią ir didžiausią kino teatrą Lietuvoje. Pastato modernumas atsispindėjo jo architektūroje – buvo pritaikyti ne tik sudėtingi inžineriniai sprendimai, bet ir to meto kino teatrų kontekste itin paplitusi lenktų formų, stiklo, veržlumo estetika, taip vadinamas streamline stilius.
Erdviausias ir originaliausias, toks „kaip Paryžiuje“, – taip buvo kalbama apie architekto Nikolajaus Mačiulskio suprojektuoto 687 vietų kino teatro modernumą, turint omenyje salės vėdinimą, akustinius sprendimus, kino demonstravimo Zeis-Kono techniką.
Kino teatras „Romuva“ per visus savo veiklos metus nebuvo praradęs tikrosios savo paskirties. Jame visus 85 metus rodomas kinas. Šiais laikais tai taip pat vyksta, buriama kino mylėtojų bendruomenė, vyksta kino festivaliai, edukaciniai užsiėmimai ir dar daug kultūrinių veiklų.
Prieš trejetą metų kino centras „Romuva“ atvėrė duris po ilgos rekonstrukcijos. Europos paveldo ženklą turinčiame pastate atlikta nemažai kapitalinių ir kosmetinių darbų – restauruotas fasadas, langai, durys, kitos autentiškos Art Deco interjero detalės. Didžiojoje salėje, su 215 vietų, įrengta erdvi scena, tinkama šokio, teatro, muzikos pasirodymams ir konferencijoms. Pastato rūsiai transformuoti į visuomenei prieinamas patalpas, taip atsirado dar viena – 45 vietų kamerinė salė.
Be aukščiau minėto konkurso Kaune „Mano kinas 2025 “ jaunųjų Ignalinos animatorių filmai taip pat buvo pristatyti rugsėjo 27 d. Vilniuje kinematografijos sąjungos surengtame respublikiniame mėgėjiškų filmų festivalyje.
