Jaunimo debatai „Ar pakankamai išnaudojamos skaitmeninės technologijos Lietuvoje?“

Europos Sąjunga 2022-uosius paskelbė Europos jaunimo metais. Europos jaunimo metai skirti atkreipti dėmesį į Europos jaunimo svarbą kuriant geresnę – žalesnę, įtraukesnę ir skaitmeninę – ateitį.

Jaunuoliai yra svarbūs pokyčių skatintojai, jų vaidmuo yra esminis kuriant taikias ir demokratines visuomenes. Europos jaunimo metai siekia užtikrinti, kad visų sričių – aplinkos, švietimo, kultūros ir bet kurios kitos srities – ES politikoje būtų atsižvelgiama į jaunimo klausimus.

EUROPE DIRECT Panevėžys pakvietė Panevėžio 5-osios gimnazijos debatų klubą parengti viešuosius debatus „Ar pakankamai išnaudojamos skaitmeninės technologijos Lietuvoje?“, debatai vyks 2022 m. kovo 8 d., pradžia 15 val., Panevėžio 5-osios gimnazijos aktų salėje (Danutės g. 12). Europos Sąjunga imasi veiksmų, kad užtikrintų ekonomikos atsigavimą po pandemijos. 2021-2027 m. 2018 mlrd. eurų (dabartinėmis kainomis) bus skirta žmonėms, įmonėms ir regionams paremti visoje Europoje. Į šią sumą įskaičiuojamos specialaus 806,9 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimo fondo (arba priemonės „NextGenerationEU”) lėšos. ES siekia užtikrinti Europos atsigavimą po COVID-19 ir investuoja į įvairius projektus bei iniciatyvas, kad Europa taptų ekologiškesnė, labiau skaitmeninė, geriau pasirengusi įveikti problemas. Lietuvai kaip ir kitoms ES šalims svarbu turėti aiškų planą, apsispręsti, kur ir kaip investuoti, kaip siekti modernizacijos proveržio, kad neiššvaistyti šios istorinės galimybės. Viena prioritetinių sričių – skaitmeninė transformacija.

ES padeda formuoti skaitmeninę transformaciją Europoje, kad tai būtų naudinga piliečiams, įmonėms ir aplinkai. Užmojų kryptys iki 2030 m.: bent 80 proc. visų suaugusiųjų turėtų įgyti pagrindinius skaitmeninius įgūdžius. Visi ES namų ūkiai turėtų turėti gigabitinį ryšį, o visose apgyvendintose vietovėse turėtų veikti 5G ryšys. Visos pagrindinės viešosios paslaugos turėtų tapti prieinamos internetu, visi piliečiai turėtų prieigą prie savo e. medicinos dokumentų, o 80 proc. piliečių turėtų naudotis e. tapatybės priemonėmis. Trys iš keturių įmonių turėtų naudotis debesijos kompiuterijos paslaugomis, didžiaisiais duomenimis ir dirbtiniu intelektu. Daugiau kaip 90 proc. mažųjų ir vidutinių įmonių turėtų pasiekti bent jau bazinį skaitmeninio intensyvumo lygį. Įgyvendinant ES lustų aktą, bus sutelkta daugiau kaip 43 mlrd. EUR viešųjų ir privačiųjų investicijų, bus nustatytos priemonės, kurios leistų išvengti būsimų tiekimo grandinių sutrikimų. Tai leis ES pasiekti savo tikslą iki 2030 m. padvigubinti turimą dabartinę rinkos dalį iki 20 proc.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija teigia, kad Lietuva galėtų automatizuoti daugiau nei 40 proc. darbo vietų. Tam reikalingas skaitmeninio švietimo stiprinimas, suaugusių skaitmeninio raštingumo rodikliuose Lietuva atsilieka, Skandinavijos šalys identifikuojamos kaip skaitmenizacijos lyderės. Grįžkime prie to, kad Lietuva turi turėti aiškų planą, įvertinti Lietuvos trūkumus – socialinę nelygybę, regioninę atskirtį. Ar pakankamai išnaudojamos skaitmeninės technologijos Lietuvoje? Apie tai ir debatuos Panevėžio 5-osios gimnazijos debatoriai.