Jaunimo pasipriešinimas sistemai sovietinėje Lietuvoje

Net ir didžiausios tarybinės stagnacijos metais daugelis jaunų žmonių neprisitaikė prie režimo, kalbėjo, reikalavo ir atvirai kovojo už laisvę. Naujoje dokumentinėje laidoje „(Pra)Rasta karta“ sausio 14 d., ketvirtadienį, 19.30 val. per LRT TELEVIZIJĄ pasakojimai kaip, kuo ir su kuo gyveno jauni žmonės sovietmečiu.

Didmiesčiuose sovietmečiu jaunimo bruzdėjimai tampa vis drąsesni, o provincijoje, kur visi viską vieni apie kitus žino – lieka tarp namų sienų. Provincijos mokyklos būdavo centras, apie kurį sukosi jaunuolių gyvenimas. Tuo metu mokytojo profesijai buvo skiriamas didžiulis dėmesys,  nes jo misija – ugdyti būsimus socialistinės santvarkos statytojus.

Aukštasis mokslas sovietmečiu atvėrė galimybes gyventi geriau ir sočiau, tačiau nebuvo prieinamas visiems. Daugelis žmonių, mokyklą baigusių sovietmečiu, puikiai prisimena, kaip jie, jei gerai nesimokė,  po aštuntos klasės buvo išmetami į profesinio orientavimo mokyklas.

Tiems, kurie buvo milicijos įskaitoje ar saugumo stebėjimo lauke, aukštasis taip pat buvo nepasiekiamas. „Kas čia per pankas? Kodėl tu pankas? Ar tu čia prieš sovietų sistemą eini?” – mokykloje girdėtus klausimus prisimena atlikėjas Andrius Mamontovas.

Tuometinių pankų elgesys mažai kuo priminė rezistencinę kovą, tačiau sugalvodavo daugybę būdų erzinti milicininkus ir saugumiečius. Visi mokėjo skanduotę: „Geltona žalia ir raudona – tai mūs valstybės vėliava, sugrįš iš užsienio Smetona, ir vėl laisva bus Lietuva.” 1972-aisiais Kaune protestuodamas prieš santvarką susideginęs devyniolikmetis Romas Kalanta tapo kovos už laisvę apologetu, jaunimui – herojumi, o saugumui įskėlė neblėstančio nerimo žiežirbą. Apie pasipriešinimą sistemai laidoje pasakoja buvę neformalaus jaunimo atstovai – rašytojas Arkadijus Vinokuras, keramikė Eglė Mickevičienė, kovos menų treneris Marijus-Chrizostomas Tumas.

Visus sukausčiusios sistemos stagnacijos ledynai pradeda tirpti dar iki Komunistų partijos galva tampant Michailui Gorbačiovui. Istorikė Jūratė Kavaliauskaitė, tyrinėjusi Lietuvos žaliųjų judėjimo ištakas, pastebi, kad jau tada jaunimas buvo vis aktyvesnis – buvo steigiamos įvairios krašto ir tautosakos mylėtojų organizacijos, jos buvo puiki priedanga vis drąsiau kalbantiems apie nepriklausomybę.

Naujoje „(Pra)Rasta karta“ laidoje sausio 14 d., ketvirtadienį, 19.30 val. per LRT TELEVIZIJĄ: kaip, kuo ir su kuo gyveno jauni žmonės sovietmečiu, kaip jie keitėsi per penkis dešimtmečius. Kaip muzika, ilgi plaukai, milicininkų bananai ir dviveidė nomenklatūra pati atvedė mus į laisvę. Laidas galite rasti ir LRT mediatekoje.