Jaunoji karta – daug pilietiškesnė, nei manėte

„Kiekviena karta turi savą ir unikalų santykį su Lietuvos istorija, su įvykusiais istoriniais įvykiais. Mes galime džiaugtis Lietuvos nepriklausomybe, galime laisvai keliauti ir užsiimti, kuo tik norime. Nepaisant to, mes turime ir didžiulę atsakomybę saugoti mūsų laisvę, suprasti ir vertinti informaciją, kurią gauname, išmokti gyventi kasdien besikeičiančiame pasaulyje“, – taip teigia Karolis Žemaitis, vienas iš projekto „Misija Sibiras’16“ organizatorių ir ekspedicijos dalyvių. Plačiau apie jaunosios kartos pilietiškumą ir jį lydinčius mitus K. Žemaitis šiandien kalbės LDK Valdovų rūmuose vykstančioje konferencijoje „Socialiniai mokslai šiuolaikinėje mokykloje“. Ji subūrė Lietuvos mokyklų vadovus, istorijos, geografijos, ekonomikos, pilietinio ugdymo mokytojus ir ekspertus, priėmusius iššūkį pažvelgti į savo šalies ir pasaulio pažinimą jaunosios kartos akimis.

„Socialiniai mokslai yra mokslai apie gyvenimą, iššūkius, su kuriais susiduria žmonės. Vadinasi, mokiniai turi išmokti labai svarbias pamokas, kuriomis vadovaudamiesi ateityje padarytų kuo mažiau klaidų. Todėl net pirmiau nei žinias, labai svarbu vaikams perduoti požiūrį apie mokslo svarbą ir neįkainojamą naudą ne tik jiems, bet ir ateities visuomenei. Jei mokytojas tai padarys profesionaliai ir įdomiai, žinių ieškos ir patys mokiniai, o mokytojui tereikės ieškoti įdomios aplinkos ir netikėtų būdų, kaip to susidomėjimo nenuslopinti“, – teigia Asta Blandė, vaikų ir paauglių psichologė, knygos „Vaikas pokyčių kelyje“ autorė.

A. Blandė konferencijoje pasakos apie naujosios mokinių kartos paveikslą, kuris šiandien neretai sukelia susirūpinimą vyresniesiems.

„Natūralu, kad atsiranda kartų skirtumų ir teiginių, kad visos ateinančios kartos yra „pačios blogiausios“. Visgi kažkaip kiekviena karta randa kaip save įprasminti, atranda savo vietą istorijoje. Šiuolaikiniai jauni žmonės yra kaip niekad aktyvūs ir žingeidūs“, – teigia K. Žemaitis ir dalinasi patirtimi, kaip iš jaunimui skirto projekto „Misija Sibiras“ per dešimtmetį tapo kelias kartas jungiančiu nacionaliniu reiškiniu.

Pasak K. Žemaičio, projektas „Misija Sibiras“ tam pasitelkė pažangiausias technologines priemones, socialinius tinklus, bet svarbiausia – gyvą ir autentišką jaunų žmonių pasakojimą bei emocijas iš ekspedicijos Sibire. Ekspedicijų dalyviai patyrė, jog kalbant apie mūsų istorija ne kaip apie kažkokį tolimą reiškinį, bet procesą vykstantį čia ir dabar, santykis su ja lieka gerokai gilesnis. Su tuo sutinka ir švietimo ekspertai: pažinimo ir atradimų keliu turi pasukti visų socialinių mokslų ugdymas mokyklose – ir istorijos bei politologijos, ir geografijos ar ekonomikos.

„Trėmimų ir įkalinimų istorija yra vienareikšmiškai vienas skaudžiausių ir svarbiausių mūsų istorijos laikotarpių. Apie jį kalbėti ne tik reikia, bet ir būtina, o dar svarbiau – kad jauni žmonės ne tik išmoktų datas ir skaičius, bet taip pat suvoktų istorinių įvykių reikšmę ir prasmę. Tam labai svarbu pasitelkti visas prieinamas priemones. Natūralu, kad ne kiekviena mokykla gali sau leisti virtualios realybės akinius ar tolimas keliones. Nepaisant to, yra daug kitų galimybių sukurti asmeninį santykį su istorija“, – pasakoja K. Žemaitis.

Apie tai, kaip plėsti vaikų akiratį ir skatinti susidomėjimą padeda skaitmeniniai sprendimai švietimui Lietuvoje ir pasaulyje, Valdovų rūmuose pasakos Vilniaus universiteto dėstytojas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos mokytojas dr. Simonas Šabanovas bei „Šviesos“ skaitmeninių produktų skyriaus vadovas Tadas Pukas. Vienas iš jų pateikiamų pavyzdžių – virtuali mokymo(si) ir vertinimo platforma „Eduka“, kur prieinamus elektroninius vadovėlius su žemėlapiais, testais ir kitomis galimybėmis sėkmingai naudoja vis daugiau Lietuvos mokyklų.

Dar viena ugdymo erdvė socialinių mokslų kontekste be abejonės yra ir muziejai, kurie keičiasi ir šiuolaikiniam vaikui gali daug ką pasiūlyti. Apie tai pasakos edukologė Vida Kaunienė, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų edukacijos koordinatorė.

„Šviesos“ Mokymo centro vadovė Jūratė Lutinskaitė-Kalibatienė atkreips dėmesį į svarbų visos mokyklos bendruomenės indėlį ugdant pilietišką mokinį. Jai pritardama A. Blandė primena lemiamą tėvų vaidmenį formuojant augančios kartos požiūrį.

„Norėdami išauginti vaikus su tam tikru požiūriu, vertybėmis ir įgūdžiais, pirmiausia patys tuo turime vadovautis, tikėti ir savo pavyzdžiu rodyti, kaip tai svarbu kiekvieno ir kartu mūsų visų gyvenimui. Todėl tėvai yra itin svarbi socialinės aplinkos dalis. Be šios grandies socialiniai mokslai bus tik mokyklinė disciplina, o mes juk norime, kad mokykloje vaikai gautų kuo daugiau praktinio pritaikymo savo kasdieninėje aplinkoje ir ateityje. Tad keliant tokį tikslą, atsakomybę turi prisiimti, tiek mokytojai, tiek tėvai, tiek pats mokinys“, – teigia psichologė.

Apie istorijos aktualumą mokykloje, visuomenėje, valstybėje konferencijoje pranešimą skaitys prof. Rimvydas Petrauskas, istorikas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas. Geografijos ugdymo svarbą globalizacijos amžiuje pristatys žymus Lietuvos geografas, keliautojas ir mokomųjų priemonių autorius Rytas Šalna. Lietuvos laisvosios rinkos instituto Švietimo centro vadovė Marija Vyšniauskaitė, vadovėlio „Ekonomika per 31 valandą“ bendraautorė, kels klausimą, kaip ugdyti socialiai sąmoningą moksleivį ir nuo ko tai labiausiai priklauso.

Skirtingų disciplinų ekspertai sutaria, kad socialiniai mokslai yra asmens kultūros, bendrojo išsilavinimo ir gebėjimo dalyvauti valstybės gyvenime pagrindas, nesvarbu, kokius brandos egzaminus ir vėliau studijas pasirinks dabartiniai moksleiviai.

„Mūsų tėvų ir senelių indėlis į Lietuvos nepriklausomybę yra be galo didelis ir kiekvienas šiandien gyvendamas laisvoje ir nepriklausomoje Lietuvoje turi suprasti, kad laisvė neateina savaime ir ją reikia iškovoti bei ginti. Natūralu, kad Lietuvoje dar susiduriame su begale iššūkių ir tikrai yra ką mūsų valstybėje tobulinti, tačiau mes galime laisvai reikšti savo nuomonę, laisvai keliauti, kurti savo gerovę patys. Tai yra vertybės, kurios net ir šiuolaikiniame pasaulyje toli gražu nėra duotybė. Mes – jauni žmonės turime galimybę savo gyvenimą ir savo valstybę kurti patys. Tai nėra lengva, bet vien dėl to galime drąsiai pasakyti, kad taip, už tokią Lietuvą mes ir kovojome“, – apie jaunų žmonių pilietiškumą kalba K. Žemaitis.

Konferenciją „Socialiniai mokslai šiuolaikinėje mokykloje“ surengė leidykla „Šviesa“ kartu su partneriais – Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmais, Lietuvos istorijos mokytojų asociacija, Lietuvos geografijos mokytojų asociacija, Lietuvos laisvosios rinkos institutu.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: