Jaunųjų talentų spektaklis sužavėjo teatro grandą

Monospektaklis „Melodija akordeonui“, parodytas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, – vienas pirmųjų renginių, pradėjusių grandiozinį visus metus truksiantį panevėžiečių kultūros ir švietimo įstaigų projektą „Panevėžys vienija ir taškas“, kurį inicijavo Juozo Miltinio dramos teatras. Kovo mėnesį teatras švenčia 75-erių metų sukaktį, kuriai paminėti bibliotekai priklausantis Juozo Miltinio palikimo studijų centras parengė projektą „7+5“.

Šio projekto renginys – monospektaklis „Melodija akordeonui“ pataiko tiesiai į dešimtuką, nes jo režisierius Antanas Maciulevičius – legendinio režisieriaus Juozo Miltinio, įkūrusio Panevėžio dramos teatrą, mokinys, savo spektaklį paskyręs teatro studijai, išugdžiusiai daug žymių aktorių.

Kūrybinių galių ugdymo studija „Kastalija“, kuriai vadovauja A. Maciulevičius, tęsia teatro legendos pamokų patirtį. Režisierius J. Miltinis yra sakęs: „paauglystė – nuostabus metas, kai jaunas žmogus atviras visiems vėjams ir godžiai traukia gaivų orą, ir Jo Didenybė žaidimas užvaldo jaunuolį. O mes studijuojame žmogaus sudėtingumą. Studija – tarsi tarpininkas pažinti žmogų, pastebėti jo vidinius konfliktus“.

Monospektaklis „Melodija akordeonui“ stebina plačiu keliamų problemų spektru ir jausmo gelme. Čia aštriai kalbama apie šiandienos aktualijas, prisimenamos istorijos pamokos, į viską žvelgiama filosofiškai, remiamasi iškiliausių eruditų mintimis, literatūros klasika.

Gausiai Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje susirinkusią publiką sužavėjo jaunų spektaklio kūrėjų – aktoriaus Teodoro Lozoraičio ir muzikos bei garso režisieriaus Kristijono Maciulevičiaus talentas.

„Įdomu, kas iš šiandienos aktorių profesionalų sugebėtų įsiminti tokio sudėtingumo, tokio ilgio tekstą ir dar su tokiu jausmu suvaidintų?“, – pasibaigus spektakliui svarstė žiūrovai. Ne vienas prisipažino, kad kūrinys taip įtraukė ir sujaudino, kad jo metu bijojo net sujudėti, nes, atrodė, jog menkiausias garsas gali suardyti jautrią spektaklio visumą, pažeisti atlikėją, kuris savo vaidmeniui atsidavė visa esybe.

Jaunajam aktoriui Teodorui, kurio kuriamas personažas irgi pavadintas tokiu pat vardu, po spektaklio pasipylė ne tik ovacijos, bet ir pagyrimų tirada. Teatro ir kino grandas, režisieriaus J. Miltinio mokinys Stasys Petronaitis padėkojo jaunajam talentui, paspausdamas jam ranką, apkabindamas ir nusilenkdamas.

S. Petronaitis teigė, kad aktoriaus profesija yra nedėkinga, jei toks jaunas žmogus gali padaryti tai, ko jis mokėsi visą gyvenimą. Žymus aktorius sakė, kad šiame spektaklyje yra filosofija ir perėjimai į transcendenciją, kad čia susigretina du dalykai – literatūra ir patirtis. Kadangi Teodoras dar negali turėti tokios didelės gyvenimo patirties, tai čia aiškiai juntama režisieriaus A. Maciulevičiaus ranka. Jaunajam aktoriui scenos grandas linkėjo išlaikyti tai, ką jis jau turi dabar.

Spektaklio įtaigą sustiprino puikiai parinkta muzika, vizualumą – fotografijos, filmų ištraukos. Kristijonas Maciulevičius sužavėjo savo gebėjimu nepaprastai taikliai atliepti spektaklio turinį vaizdu bei garsu ir tarsi tapti dar vienu personažu, komunikuojančiu su pagrindiniu herojumi įvairiomis temomis. Aktorius S. Petronaitis sakė, kad spektaklio pradžioje nuskambėjusi muzika jį taip sujaudino, kad net pravirkdė.

Pasak režisieriaus A. Maciulevičiaus, jauni žmonės, pradėdami savo kelią, visad ieško atramos ir geriausia atrama yra knygos. Spektakliui „Melodija akordeonui“ davė akstiną ir jo branduoliu tapo Vytauto Martinkaus knyga „Estetinė literatūros gyvybė“, filosofo Krescencijaus Stoškaus tekstai. Monospektaklio esmę galėtų nusakyti žodžiai „Valstybė žmogaus širdyje“.

Studijos „Kastalija“ auklėtiniai ne tik gauna daug žinių, bet ir mokomi jomis naudotis gyvenime, išgyventi ir apmąstyti patirtis.

Monospektaklis „Melodija akordeonui“ – vienas iš projekto „7+5“ improvizuotų pasimatymų-susitikimų, skirtų Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro 75-mečio sukakčiai paminėti. Projektą parengė Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekai priklausantis Juozo Miltinio palikimo studijų centras.

Virginija Januševičienė