Komentarai - 2021-07-09

JAV toliau vyrauja optimizmas, Europoje ir Kinijoje – nuosaikumas

Rolandas Rodzis, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas

Vasara nepristabdė JAV akcijų rinkų, kuriose fiksuojami nauji indeksų rekordai. Nors nerimą kelia infliacija ir galimi greitesni pinigų politikos pokyčiai, investuotojams kol kas didesnį įspūdį daro geri JAV ekonomikos rodikliai. Tuo metu Europoje ir Kinijoje rinkų augimas pastarosiomis savaitėmis stabtelėjo. Čia baiminamasi viruso delta atmainos ir didėjančių žaliavų kainų poveikio.

Infliacija gali pagreitinti pinigų politikos pokyčius

Įsibėgėjant infliacijai vis daugiau pasaulio šalių centrinių bankų ima kalbėti apie besikeičiančią pinigų politikos kryptį. Apie pinigų politikos pokytį užsimena ir JAV Federalinio rezervų banko (FED) atstovai. Pavyzdžiui, Filadelfijos FED prezidentas pareiškė sieksiantis, kad obligacijų supirkimo apimtis būtų sumažinta apie 10 mlrd. JAV dolerių dar šiais metais.

Tiesa, FED vadovas Jerome Powellas birželio pabaigoje savo kalboje Kongresui teigė, kad objektyvių įrodymų kelti palūkanų normoms kol kas nėra, ir pakartojo savo poziciją, kad auganti infliacija yra laikinas reiškinys, todėl ji neturėtų būti pavojinga.

Naujos darbo vietos JAV viršijo lūkesčius

Tuo metu JAV makroekonominiai rodikliai nuteikė pozityviai. Vartotojų pasitikėjimo indeksas pasiekė 16 mėnesių aukštumas dėl augančių nekilnojamojo turto kainų bei gerėjančios padėties darbo rinkoje.

Investuotojus nustebino gerokai sumažėjęs nedarbo lygis – per birželį JAV darbo rinką papildė 850 tūkst. naujų darbuotojų, nors buvo tikimasi 700 tūkst. darbo vietų padidėjimo. Tai didžiausias skaičius per pastaruosius 8 mėnesius. JAV nedarbo lygis sumažėjo iki 5,6 proc.

Dėl toliau laisvinamų ekonominių suvaržymų pagrindiniai sektoriai, kuriuose sukurta didelė dalis naujų darbo vietų, buvo viešbučiai ir restoranai. Tiesa, norint pasiekti darbo rinkos situaciją prieš pandemiją, reikia, kad dirbančiųjų gretas JAV papildytų dar apie 7 mln. žmonių.

JAV doleris dar labiau sustiprėjo

Nors viruso delta atmaina šiuo metu kelia susirūpinimą įvairiose šalyse, investuotojus apramino pagrindinių vakcinų gamintojų pateikti duomenys apie skiepų efektyvumą prieš ją. Spartesniam ekonomikos augimui toliau iššūkių kelia tiekimo grandinių nesklandumai bei didėjančios žaliavų kainos.

Centrinių bankų užuominos apie pinigų politikos pokyčius pastarosiomis savaitėmis turėjo įtakos EUR/USD valiutų porai – JAV doleris sustiprėjo euro atžvilgiu.

„Swedbank“ analitikų vertinimu, FED pareiškimai apie pinigų politikos pokyčius JAV doleriui turės trumpalaikės įtakos, nes vis dažniau pasigirs griežtesnis naratyvas dėl ekonomikos skatinimo ir iš kitų šalių centrinių bankų. Trečiąjį šių metų ketvirtį EUR/USD kurso santykis turėtų išlikti 1,18-1,22 ribose.

Nauji JAV akcijų indeksų rekordai

„S&P 500“ ir „Nasdaq Composite“ indeksai užfiksavo naujus rekordus. „S&P 500“ indekso augimą didžiąja dalimi lėmė technologijų ir sveikatos sektoriaus įmonės.

Nors didžiausią iššūkį akcijų rinkai kelia didėjanti infliacija, sparčiai didėjanti naftos kaina taip pat turėtų tapti tam tikru įspėjamuoju signalu investuotojams. Tolesnis nekontroliuojamas naftos kainų didėjimas galėtų tapti paskutiniu lašu FED kantrybės taurėje dėl bazinių palūkanų padidinimo.

Per pastarąjį pusmetį JAV akcijų rinkoje surengtas didžiausias nuo 2000-ųjų pirminių viešų akcijų siūlymų (IPO) skaičius. Per pirmojo pusmečio IPO pritrauktos lėšos iš investuotojų siekė apie 350 mlrd. JAV dolerių ir buvo apie 20 proc. didesnės negu per analogišką laikotarpį praėjusiais metais.

Amerikietiški bankai padidino dividendus

Gerų žinių sulaukta iš JAV bankų, kurie atlaikė FED streso testus ir susigrąžino galimybę išmokėti dividendus. „Morgan Stanley“ iš karto padvigubino ketvirčio dividendus, „Wells Fargo“ patvirtino 18 mlrd. JAV dolerių vertės akcijų supirkimo programą.

Apie dividendų didinimą paskelbė „Goldman Sachs“, „J.P. Morgan“ ir „Bank of America“. Nuo dividendų padidinimo kol kas susilaiko „Citi“ bankas.

ECB pradeda ruoštis kitam pinigų politikos ciklui

Europos centrinis bankas (ECB) pradeda ruoštis kitam pinigų politikos ciklui. Vienas didžiausių ECB iššūkių yra FED planai dėl pinigų politikos peržiūrėjimo. Tai gali lemti finansų rinkų svyravimus bei paskatinti patį ECB didinti palūkanų normas – kas galėtų dar labiau padidinti skolinimosi kainą nuo pandemijos nukentėjusioms Europos šalims.

Birželio pabaigoje Briuselyje vykusiame ekonomikos forume ECB prezidentė Christine Lagarde savo kalboje išskyrė du pagrindinius Europos investicijų prioritetus – Žaliojo kurso programą ir 750 mlrd. siekiantį Europos ekonomikos gaivinimo planą, bei pabrėžė kapitalo rinkų vaidmenį finansuojant žaliuosius projektus.

Europos šalyse fiksuojamas ekonomikos augimas

Infliacija euro zonoje birželio mėnesį kiek sulėtėjo, o bendras vartotojų kainų indeksas (VKI) sumažėjo iki 1,9 proc.

Prancūzijoje vartotojų kainų indeksas padidėjo iki 1,9 proc. ir atitiko analitikų lūkesčius. Italijoje VKI taip pat augo dėl atsigaunančios viešbučių ir restoranų veiklos. Tikimasi, kad infliacija Italijoje artimiausiu metu pasieks 1,4 proc.

Gamybos užsakymų rodiklis (PMI) birželį buvo dar geresnis ir euro zonoje pasiekė 58,8 punkto ribą. Virš 50 punktų ribos pakilęs rodiklis indikuoja apie ekonomikos augimą. Nepaisant to, Europos ekonomikos atsigavimą lėtina sparčiai pradėjusi plisti viruso delta atmaina, kuri vyriausybes verčia toliau taikyti tam tikrus apribojimus.

Europos rinkas pristabdė baimės dėl delta atmainos

Europoje akcijų rinkas pristabdė kalbos apie ekonomikos skatinimo mažinimą bei plintančią delta atmainą. Pagrindinis Europos akcijų rinkos indeksas „STOXX 600“ pastarosiomis savaitėmis sumažėjo 0,18 proc.

Tuo metu Vokietijos „Xetra DAX“ indeksas pakilo 0,27 proc., Prancūzijos „CAC 40“ nukrito 1,06 proc., o Italijos „FTSE MIB“ indeksas mažėjo 0,89 proc.

Euro zonos vyriausybių obligacijų pajamingumai mažėjo, atspindėdami vis didesnę baimę dėl delta atmainos paplitimo Europoje. ECB prezidentės pasisakymai apie viruso variantų riziką ir poveikį euro zonos ekonomikos atsigavimui taip pat turėjo įtakos pajamingumui.

JK įmonės jaučia „Brexit“ padarinius

Beveik trečdalis Jungtinės Karalystės įmonių, prekiaujančių su ES, teigė patyrusios nuosmukį dėl šiais metais įsigaliojusių „Brexit“ taisyklių. Apie neigiamą poveikį veiklai pranešė 31 proc. įmonių, o apie veiklos apimčių augimą – vos 6 proc. įmonių.

Boriso Johnsono vyriausybė taip pat atnaujino valstybės pagalbos paketą verslui pažadėdama lankstesnę sistemą. Vis dėlto subsidijos bus išduodamos, jei įmonės laikysis tam tikrų principų, pavyzdžiui, bus naudingos visuomenei ir generuos pakankamą grąžą. Valstybės subsidijos buvo viena iš raudonųjų linijų „Brexit“ derybų metu, nes ES nuogąstavo dėl nesąžiningos britų įmonių konkurencijos.

„Swedbank“ analitikų vertinimu, EUR/GBP valiutų poros santykis turėtų ir toliau išlikti 0,85-0,87 ribose.

Kinijoje tęsiasi ekonomikos augimas

Kinijos ekonomikos atsigavimas tęsėsi ir birželio mėnesį. Gamybos sektorius iš esmės veikė visu pajėgumu, nors paslaugų sektoriuje atsigavimo tempas sulėtėjo dėl naujos atmainos viruso protrūkio.

Gamybos užsakymų rodiklis sumažėjo iki 50,9, bet vis tiek viršijo analitikų prognozes. Kinijos pramonės sektoriaus pelno augimas sulėtėjo nuo 57 proc. augimo balandį iki 36 proc. gegužę. Tai iš esmės lėmė didėjančios žaliavų kainos.

Nekilnojamojo turto kainos Šendžene, vienoje iš karščiausių Kinijos nekilnojamojo turto rinkų, gegužę sumažėjo pirmą kartą nuo 2019 m. liepos mėn. Sandorių sumažėjimas rodo, kad vyriausybės pastangos atvėsinti nekilnojamojo turto rinką visoje šalyje ir pažaboti spekuliacijas Šendžene duoda rezultatą.

Kinijos akcijų indeksai judėjo žemyn

Kinijos akcijų rinka birželį užbaigė kritimu. Tiek „Shanghai Composite“, tiek didelės kapitalizacijos įmonių „CSI 300“ indeksai fiksavo didžiausią kritimą nuo kovo pradžios, nepaisant savaitę anksčiau Kinijos liaudies banko į rinką įlietų finansinių atsargų.

Tiesa, paaugo atsinaujinančios energetikos įmonių akcijų, kai Kinijos nacionalinė energetikos administracija paskelbė apie planus įrengti saulės baterijas bent ant pusės visų valstybinių pastatų stogų.

Rekordinis IPO pusmetis buvo sėkmingas Kinijos pavėžėjimo paslaugų giganto „Didi“ debiutui JAV akcijų rinkoje. Prekyba bendrovės akcijomis startavo nuo 16,65 JAV dolerių už akciją. Tai apie 19 proc. daugiau už 14 JAV dolerių kainą IPO metu. Įmonės vertė išaugo iki beveik 80 mlrd. JAV dolerių.

Tiesa, Kinijos reguliatorius netruko apkaltinti įmonę neteisingai tvarkant duomenis bei užblokavo prieigą aplikacijos atsisiuntimui. Šis įvykis kaip mat nurėžė 20 proc. įmonės akcijų vertės, akcijos kaina nusirito iki 12 JAV dolerių.

Nepavyko susitarti dėl padidintos naftos gavybos

Toliau augant naftos kainoms, analitikai tikėjosi, kad OPEC+ šalys nuo rugpjūčio padidins naftos gavybą 0,5–1 mln. barelių per dieną. Pasaulinės ekonomikos atsigavimas ir didėjanti paklausa naftos kainas sugrąžino į 2018-ųjų lygį prieš prasidedant JAV ir Kinijos prekybos karui. Per pirmąjį 2021 m. pusmetį „Brent“ naftos kaina pakilo 45 proc. – iki 75 JAV dolerių už barelį lygį.

Tačiau liepos pradžioje įvykęs OPEC+ posėdis baigėsi be susitarimų. Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) užblokavo preliminarų susitarimą didinti gavybą, kurį pateikė Saudo Arabija ir Rusija. Tai sukėlė abejonių, ar organizacijos siūlomas 400 tūkst. barelių per dieną gavybos padidėjimas rugpjūčio–gruodžio mėn. bus apskritai įgyvendintas.

Pagrindinė priežastis, dėl kurios JAE blokavo šį susitarimą yra ta, kad šalis nori užsitikrinti didesnes bazines produkcijos kvotas. JAE turi ambicingų planų padidinti gavybos pajėgumus investuodama milijardus dolerių. Pagal šiuo metu galiojantį OPEC+ susitarimą apie 30 proc. JAE pajėgumų lieka neišnaudoti.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: