Jovita Marcinkevičiūtė (10 kl.)

„Juk pažvelgus įdėmiau, galima atrasti neįprastų dalykų, vertų įamžinti rašalu popieriaus lape…“

Kartais

Kartais norėčiau išvysti pasaulio kraštą.

Kartais norėčiau patekti į sūkurio ratą.

Kartais norėčiau turėti pasaulio raktą

Ir atrakinti Grįžulo ratą.

Kodėl dar niekas nerado pasaulio rakto?

Kodėl nepamatysiu pasaulio krašto?

Nejau šiam pasauly viskas jau nulemta?

O gal jų tiesiog nėra…

Tu suprasi

Tu verki, kai niekas nemato,

Tu mąstai, nors niekas minčių nesupranta,

Tu girdi, ką pasaulis tau sako,

Bet manai, jog niekas tavęs nemato.

Pamatyti sunku, kaip jaučiasi kitas,

Mąstyti sunku, kai nesi išklausytas,

Girdėti sunku, kai girdi tiktai tylą,

Bet tada supranti, jog visi mes nebylūs.