Julijonui Lindei – Dobilui -145

Julijonui Lindei – Dobilui -145

405
0
DALINTIS
Rašytojas, kunigas, gimnazijos direktorius J. Lindė - Dobilas.

2017 m. lapkričio 15 d. sukanka 145 metai, kai Dovydų kaime, Joniškėlio parapijoje ir valsčiuje, Biržų apskrityje (dabar Pasvalio rajone) gimė Julijonas Lindė-Dobilas, būsimasis kunigas, filosofas, literatūros kritikas, rašytojas, pedagogas, Panevėžio vyrų gimnazijos direktorius (1927-1934). Du paskutinius savo gyvenimo dešimtmečius suaugęs su šiaurės rytų Aukštaitijos sostine Panevėžiu. Gal kai kuriems paliko tik įžymaus provincijos kultūrininko ir literato atminimą.

Žinoma, kad jis negyveno laikinojoje Lietuvos sostinėje, nedėstė Lietuvos universitete, bet rašė į laikinosios sostinės spaudą. Praktiškai niekas jo nematė kultūriniuose renginiuose, jis nesivėlė į rašytojų ir menininkų ginčus. Jis nebuvo laikomas nei „veikėju“, nei „kovotoju“, nei „pranašu“. Niekas jo nesisavino ir dėl jo nesivaržė. Kritikai jo necitavo ir nelygino su kitais. Dauguma žmonių jo neskaitė ir kažin ar žinojo apie jo buvimą, bet J. Lindė-Dobilas pasirinko kitokį tarnavimo tautai būdą.

Visa savo esybe jis buvo Panevėžyje, kur mokė jaunimą lietuvių kalbos, literatūros ir meno, rašė tos srities studijas ir tik dalį išspausdino. Panevėžiečiams

J.Lindė-Dobilas buvo „stambus penkialapis lietuvių literatūros ir kritikos žiedas, kurio ūgis ir vaidmuo toli gražu pralenkė jam neteisingai atitekusį „provincijos literato“ akiratį.

J.Lindė-Dobilas paliko tvirtą pėdsaką mūsų modernios literatūros raidoje. Bet gal svarbiausias jo nuopelnas – „jaunųjų mokytojas ir auklėtojas, literatūros ir meno problemų lukštentojas, kritikas ir filosofas, tautos dvasios ieškotojas mene, skaisčios širdies žmogus“.

Mielas skaitytojau, pasakykite, kurioje Lietuvos mokykloje šiandien rasite daugiau kaip du dešimtmečius veikusį neformaliojo švietimo būrelį, kuris būtų padaręs didžiulę įtaką ne tik jo lankytojams, bet ir miestui, visam regionui, Lietuvos valstybei?

Mums garbė, kad toks būrelis tikrai veikė Panevėžyje 1921–1945 m. Tai garsioji Meno kuopa, anot vieno jos įkūrėjo, rašytojo ir pedagogo Mato Grigonio, „mažasis Lietuvos universitetas“. Ką reiškia šiandieninės Lietuvos žmonėms autoriaus, rašiusio pirmosios Nepriklausomybės įtvirtinimo metais, apmąstymai apie ano meto kultūrą bei intelektinį visuomenės gyvenimą? Siekis pabrėžti tradicijų tęstinumą? O gal noras pajusti, iš ko susiklostė šiuolaikinė Lietuvos kultūra? Ši istorinė apybraiža skiriama Meno kuopos ir jos dvasios globėjo kun. J. Lindės-Dobilo atminimui.

Lapkričio 15 d. (trečiadienį) 17 val. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės- Bitės bibliotekos konferencijų salėje įvyks kunigui, filosofui, literatūros kritikui, rašytojui, pedagogui skirtas atminimo vakaras. Jame dalyvaus: Bernardinai.lt vyr. redaktorius Donatas Puslys, kun, dr. Gediminas Jankūnas, politologas, filosofijos doktorantas Marius Markuckas, istorikas Juozas Brazauskas, Juozo Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas ir gimnazistai. Dobilo laiškus skaitys Panevėžio kraštotyros muziejaus vyr.muziejininkas, aktorius Donatas Juzėnas.

 

AINA informacija

NĖRA KOMENTARŲ

PARAŠYTI KOMENTARĄ

Komentarų sistema leidžia skaitytojams išsakyti savo nuomonę, pasidalinti įdėjomis, pateikti papildomos informacijos ar pasiginčyti su oponentais. Redakcija pasilieka teisę pašalinti skaitytojų vulgarius, skatinančius smurtą, įžeidžiančius, skatinančius tautinę, rasinę, religinę ar kitokią neapykantą ir grasinančius komentarus.