Rašytojas Juozas Baltušis. Metai nežinomi. Fotografas Bernardas Aleknavičius. Iš epaveldas.lt

Juozas Baltušis apie sprendimą nugriauti Juozo Zikaro namą Panevėžyje

Pernai išleistoje rašytojo Juozo Baltušio trečioje dienoraščių knygoje „Vietoj dienoraščio. 1984–1990” randame įrašų apie jo pastangas išsaugoti 1984 metais Panevėžyje pradėtą griauti skulptoriaus Juozo Zikaro namą. Pagalbos į Juozą Baltušį kreipėsi Gabrielės Petkevičaitės-Bitės muziejaus Panevėžyje darbuotojas poetas Juozas Mėdžius.

Ką darė J. Baltušis, gavęs žinią apie Panevėžyje griaunamą J. Zikaro namą, ilgą laiką buvo žinoma tik tiek, ką rašytojas užrašė ant gauto iš J. Mėdžiaus laiško voko: „Gauta 1984. VIII. 14. Atsakyta 1984. VIII. 15. Reikalai tvarkomi.“ J. Baltušis išsaugojo J. Mėdžiaus laišką ir jį nebuvo sunku rasti Lietuvos literatūros ir meno archyve, tačiau apie rašytojo atsakymą J. Mėdžiui iki šiol nieko nežinoma. Panevėžio poetui ir muziejininkui J. Mėdžiui 1994 metais mirus, jo asmeninio archyvo išsaugojimu niekas nepasirūpino.

Dabar, kai yra paskelbti J. Baltušio dienoraščiai ir juose J. Zikaro namo gelbėjimui yra skirti du įrašai, apie rašytojo pastangas jį išsaugoti sužinome daugiau. Pirmajame 1984 m. rugpjūčio 14 d. įraše J. Baltušis rašo, kad iš Panevėžio gavo laišką. G. Petkevičaitės-Bitės muziejaus darbuotojas J. Mėdžius rašo, kad Panevėžyje griaunamas garsaus skulptoriaus J. Zikaro namas, jo vietoje bus statomas bankas. Prašo pagelbėti. J. Baltušis tuo reikalu susisiekė su kultūros ministro pavaduotoju Jonu Glemža, kuris paaiškino, kad tas reikalas esąs žinomas. Banko statyba sulaikyta ir viskas bus sprendžiama iš naujo. Rašytojas paprašė J. Mėdžiaus informuoti, kaip eis reikalai toliau.

Praėjus vos savaitei, J. Baltušį iš Panevėžio pasiekė nauja žinia. Jis 1984 m. rugpjūčio 22 d. savo dienoraštyje įrašė, kad „šitas pats Glemža davė nurodymą raštu nugriauti skulptoriaus J. Zikaro namą, statyti banką. Taigi šitaip, draugas Baltuši Juozai!” Toliau rašytojas jau nesusilaikė: „Tiesiai tariu: tebūnie prakeikti lietuvių tautos išsigimėliai, susėdę respublikos vadovaujančiuose postuose ir bekomanduoją mūsų tautos nacionalinės kultūros paminklų naikinimą!..”

Apie neišsaugotą Juozo Zikaro namą 2016 metais atlikus dokumentų paiešką, taip ir buvo nustatyta, kad Kultūros ministerija, pradžioje žadėjusi kreiptis į prokuratūrą dėl paminklui padarytos žalos atstatymo ir žalotųjų nubaudimo, vėliau persigalvojo ir davė leidimą paminklinį namą nugriauti ir jo vietoje statyti valstybinio banko pastatą. Priežastimi tokio apsisprendimo nurodė tai, kad „namo po apardymo paminklinė vertė žymiai sumenkėjo ir atstatyti jo pirmykštę būklę netikslinga“. Kultūros paminklų sąraše lieka dar keturi objektai, įamžinantys J. Zikaro atminimą: gimtasis namas Panevėžio raj. Paliukų kaime, Panevėžyje esantis buv. berniukų gimnazijos pastatas, kuriame J. Zikaras mokytojavo, namas Kaune ir kapas Kauno Petrašiūnų kapinėse.

Nugriauto J. Zikaro namo išbraukimas iš istorijos paminklų sąrašo buvo svarstytas 1984 m. lapkričio 22 d. vykusiame Mokslinės kultūros paminklų apsaugos tarybos Istorijos sekcijos posėdyje. Šios sekcijos pirmininkas, Istorijos instituto vyriausiasis mokslinis bendradarbis, istorijos mokslų kandidatas Antanas Tyla apie J. Zikaro namo nugriovimą konstatavo, kad čia būta neatsakingo požiūrio į paminklus, nes „leidimą nugriauti argumentuoti tuo, kad su J. Zikaro atminimu yra susiję ir daugiau paminklų čia ne argumentas. Reikia principingiau kovoti su griovėjais, yra paminklų apsaugos įstatymas ir visi privalo jį vykdyti“.

Tokiu būdu, pasakyti, kad rašytojo J. Baltušio dienoraščiuose paliktas jo įrašas apie sprendimą nugriauti saugomo istorijos paminklo statusą turėjusį J. Zikaro namą yra per daug tiesmukiškas, kažin ar galima.

Leonas Kaziukonis, Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo vedėjas


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: