Juozo Miltinio dramos teatro pranešimas dėl spaudoje pasirodžiusios klaidinančios informacijos
2019 m. liepos 10 d. Panevėžio dienraštyje „Sekundė“ (Nr. 129 (6727) pasirodė žurnalistės Ingos Kontrimavičiūtės straipsnis pavadinimu „Teatro scenoje – anarchijos tvaikas“, kuriame vienas esamas ir du buvę teatro darbuotojai viešai kalba apie teatre tvyrančias įtampas, jų nuomone neteisingas personalo, vidaus tvarkos ir teatro valdymo struktūros permainas, o taip pat meta kur kas rimtesnius kriminalinio pobūdžio kaltinimus, neva teatre vyksta prekyba draudžiamomis medžiagomis.
Visų pirma, norime pabrėžti, jog Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas įpareigoja žurnalistus ir žiniasklaidos priemones viešąją informaciją pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai (4 str. 2 punktas). Pabrėžiame, jog oficialus teatro pavadinimas yra ne Valstybinis Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras, o Juozo Miltinio dramos teatras. Taip pat norime priminti, jog Juozo Miltinio dramos teatrui vadovauja ne direktorius, ne vadovai, kaip rašoma minėtame straipsnyje, o teatro vadovas Leonas Blėdis, kuris ir atsakė į žurnalistės užklausą. Taip pat norime atkreipti dėmesį, jog tie patys klausimai buvo išsiųsti ir teatro meno vadovui Andriui Jevsejevui, kuris iš karto paprašė žurnalistės juos patikslinti, nes jis neturįs kompetencijos atsakyti į klausimus, skirtus teatro vadovui, o galįs pateikti atsakymus tik į klausimus, susijusius su jo kuruojama kūrybine sritimi. Žurnalistei I. Kontrimavičiūtei sutikus, jog jos klausimai tikrai yra skirti teatro vadovui, meno vadovui patikslinti klausimai atsiųsti nebuvo, todėl manome, kad straipsnyje rašyti, jog „sulaukęs klausimų, meno vadovas išėjo atostogų“ (3 psl.) yra netikslu ir neetiška, žeidžia asmens orumą ir menkina dalykinę reputaciją.
Tuo pačiu pabrėžiame, jog teatras visada buvo, yra ir bus atviras žiniasklaidai ir jos atstovams, o teatro vadovas, kaip ir kiti teatro darbuotojai, pagal savo kompetenciją ir kuruojamą sritį, visada suteikia žurnalistams visą norimą viešą informaciją apie teatro veiklą. Taip pat teatras džiaugiasi ir glaudžiu bendradarbiavimu su dienraščiu „Sekundė“, aktyviai besidominčiu ir daugeliu atvejų objektyviai ir taktiškai nušviečiančiu teatro veiklą.
Tačiau straipsnyje „Teatro scenoje – anarchijos tvaikas“ pateikiama daug netikslios informacijos, kuria ne tik sąmoningai klaidinama ir erzinama visuomenė, tačiau ir metami jokiais faktais ar įrodymais nepagrįsti kaltinimai, kuriais menkinama šios kultūros įstaigos reputacija ir meninė bei kultūrinė veikla.
Minėtame straipsnyje aktoriaus Vytauto Kupšio teatro vadovui reiškiami priekaištai, neva teatras stato ne spektaklius, o projektus, neturi jokio racionalaus pagrindo, nes ir pats V. Kupšys puikiai žino, jog Juozo Miltinio teatro steigėja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, neskiria biudžeto pakankamų asignavimų kūrybinėms teatro veikloms vykdyti – jų finansavimas didžiąja dalimi ir yra projektinis, administruojamas per Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinę programą. Ir tai nėra jokia naujiena, su kuria teatro kolektyvas nebuvo supažindintas – tai ne kartą buvo pabrėžiama tiek visuotiniuose teatro darbuotojų, tiek Meno skyriaus darbuotojų susirinkimuose. O ir anksčiau visų šalies biudžetinių kultūros ir meno įstaigų kūrybinės programos buvo finansuojamos per Lietuvos kultūros tarybos konkursus, dar anksčiau tai buvo daroma per Kultūros rėmimo fondą.
Aktorius ir aktorių profesinės sąjungos pirmininkas V. Kupšys straipsnyje taip pat piktinasi repertuaro formavimo politika, teigdamas, neva L. Blėdžiui pradėjus vadovauto Juozo Miltinio dramos teatrui, šio teatro aktoriai suvaidina kone dvigubai mažiau spektaklių nei ankstesniais sezonais. Taip pat V. Kupšys straipsnyje teigia, kad „Atėję nauji vadovai nurašė visą buvusį repertuarą“ (cituojamas V. Kupšys, 2 psl.), kad kolektyvas nežino, kokia yra teatro repertuaro koncepcija. Ši informacija yra klaidinanti keliais aspektais.
Pirma, teatro repertuaro ataskaitose už pastaruosius penkerius metus aiškiai matyti, kad teatre suvaidinamų spektaklių skaičius išliko panašus (2014 m. suvaidintas 161 spektaklis, 2015 m. – 189 spekt., 2016 m. – 193 spekt., 2017 m. – 198 spekt., 2018 m. – 189 spekt.). Tiesa, šiek tiek sumažėjo teatro spektakliuose apsilankiusių žiūrovų skaičius (2014 m. – 40,3 tūkst., 2015 m. – 46,7 tūkst., 2016 m. – 40,3 tūkst., 2017 m. – 38,9 tūkst., 2018 m. 32,9 tūkst.), tačiau tokį sumažėjimą nesunku paaiškinti, nes 2018 m. teatre buvo sukurtos 8 naujos premjeros, iš kurių 6 – mažosiose teatro scenose. 2018 m. teatras sąmoningai nusprendė kurti daugiau spektaklių mažosiose erdvėse, nes ruošėsi teatro didžiosios scenos rekonstrukcijai ir žinojo, kad jai vykstant apie pusantrų metų teatras negalės rodyti didžiosios scenos spektaklių. Tokia teatro repertuaro kryptis buvo pasirinkta ją suderinus su LRKM, su teatro Meno taryba, o taip pat informavus teatro darbuotojus (visa tai užfiksuota LRKM patvirtintuose teatro veiklos metiniuose planuose ir ataskaitose, Meno tarybos ir visuotinių darbuotojų susirinkimų protokoluose, kurie yra laisvai prieinami teatro darbuotojų pageidavimu).
Antra, teatro veiklą ir repertuaro politiką reglamentuoja ne teatro darbuotojų norai ir pageidavimai, o atitinkami teisiniai aktai. Teatro veiklos nuostatuose, kurie yra viešai skelbiami teatro interneto svetainėje, aiškiai apibrėžiama, kad teatras, atlikdamas savo funkcijas, turi teisę „pasirinkti kūrybinės veiklos kryptį, kūrybinius darbuotojus, atlikėjus, autorius ir repertuarą, atitinkantį jo veiklos tikslus“.
Trečia, teatro repertuare šiuo metu yra 30 spektaklių, iš kurių lygiai pusę sudaro nauji pastatymai, sukurti teatro vadovo pareigas eiti pradėjus L. Blėdžiui, o kitą pusę – anksčiau sukurti spektakliai. Todėl V. Kupšio teiginys, kad „atėję vadovai nurašė visą buvusį repertuarą“ yra mažų mažiausiai klaidinantis visuomenę.
Ketvirta, teatro kolektyvas su teatro repertuaro koncepcija buvo supažindintas visuotinių darbuotojų susirinkimuose, Meno tarybos posėdžiuose (tai vėlgi užfiksuota posėdžių protokoluose), o taip pat vadovo penkerių metų perspektyvinė programa buvo iškabinta teatre esančiose skelbimų lentose. Be to, teatro darbuotojai, kuriems kyla neaiškumų, susijusių su bet kuriais teatro veiklos klausimais, turi teisę prašyti detalesnio išaiškinimo raštu ir (arba) žodžiu. Informuojame teatro darbuotojus, žiniasklaidą ir visuomenę, kad teatro vadovo, meno vadovo ir visų kitų skyrių vadovų durys visada atviros, į visas užklausas raštu ar žodžiu yra stengiamasi atsakyti kuo tiksliau ir operatyviau.
Penkta, aktorius V. Kupšys, straipsnyje teigia: „Stiprūs, J. Miltinio teatrą reprezentuojantys buvo A. Areimos „Pabudimas“, taip pat J. Tertelio „Teatralas“, bet per metus gal vos tris kartus suvaidinom.“ Ši informacija taip pat yra klaidinanti: tiek spektaklis „Pabudimas“, tiek „Teatralas“ stacionare ir gastrolėse buvo suvaidinti po 7 kartus, taigi iš viso – 14 kartų.
Šešta, jau pirmojo visuotinio darbuotojų susirinkimo metu, o taip pat ir daugelio Meno skyriaus susirinkimų metu, teatro kolektyvui buvo pasakyta, kad teatras yra atviras ir laukia pačios teatro trupės idėjų ir iniciatyvų. Tokių iniciatyvų buvo sulaukta nemažai, absoliučiai visoms joms buvo surasti reikiami finansiniai, žmogiškieji ir techniniai resursai, visos jos buvo vienokia ar kitokia forma įgyvendintos: sukurti spektakliai „Kokio gražumo saulė“, „Snaigės pasaka“, šiuo metu ruošiamasi spektaklio pagal lenkų dramaturgo S. Mrožeko pjesę „Policija“, surengtos ir atliktos poezijos bei muzikos programos, sukurti vaidmenys. Todėl dar labiau nesuprantamas dalies trupės nepasitenkinimas teatro repertuaro politika. Mūsų supratimu, Juozo Miltinio dramos teatras yra pajėgus po savo stogu sutalpinti įvairių žanrų, įvairių estetikų, įvairių pasaulėžiūrų scenos meno, literatūros, muzikos ir kt. kūrinius: tiek gimstančius teatro administracijos iniciatyva, tiek inicijuotus pačių teatro kolektyvo narių.
Septinta, straipsnyje aktorius V. Kupšys teigia, kad teatre šiuo metu „nėra meno tarybos“. Šis teiginys taip pat klaidina visuomenę: senosios teatro meno tarybos kadencijai pasibaigus, visuotinio darbuotojų susirinkimo metu buvo balsuojama dėl į naują meno tarybą kolektyvo siūlomų trijų narių, teatro administracija savo ruožtu taip pat pasiūlė tris narius ir 2019 m. kovo 6 d. išsiuntė Kultūros ministerijai raštą, kuriuo prašoma, kad savo narius į Meno tarybą deleguotų ir ministerija. 2019 m. birželio 25 d. teatras gavo oficialų Ministerijos raštą, kuriuo buvo patvirtinta nauja teatro Meno tarybos sudėtis. „Sekundės“ kalbintas aktorius V. Kupšys taip pat yra naujosios teatro Meno tarybos sudėtyje (išrinktas kolektyvui nubalsavus visuotinio darbuotojų susirinkimo metu). Be to, jis, kaip ir visi kiti darbuotojai, visuotinio darbuotojų susirinkimo metu buvo informuoti, kad naujos Meno tarybos suformavimas stringa dėl to, kad yra laukiama, kol savuosius tarybos narius deleguos Ministerija.
Apibendrinant straipsnyje „Teatro scenoje – anarchijos tvaikas“ išsakytus darbuotojų nuogastavimus dėl teatro kūrybinės veiklos norime pabrėžti, kad teatro repertuare yra kur kas daugiau aukštos meninės ir kultūrinės vertės pastatymų nei šie du, kuriuose (nekaltas sutapimas?) didesnės apimties vaidmenis kuria tas pats aktorius V. Kupšys. Pvz., drauge su asociacija „Teatronas“ sukurtas spektaklis „Zygfrydas“ pernai laimėjo Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkursą, šįmet figūravo aukščiausių Lietuvos scenos meno apdovanojimų – Auksinių scenos kryžių – sąrašuose, taip pat pelnė Kauno teatrų „Fortūnos“ apdovanojimą, spektaklis „Fizikai“ pakviestas reprezentuoti mūsų šalies teatrinę kultūrą tarptautiniame šiuolaikinio teatro festivalyje „Sirenos“. Į šį festivalį pakviestas ir naujausias teatro darbas „Sniegas. Moteris. Dvikova“, tačiau dėl nepalankių techninių aplinkybių teatras minties pristatyti spektaklį svarbiausiame šalies tarptautiniame teatro renginyje turėjo atsisakyti. Laimėjimų būta ir kur kas daugiau ir teatras labai džiaugiasi, kad apie juos visuomenė būdavo informuojama tos paties dienraščio „Sekundė“ leidinyje ir interneto svetainėje. Kita vertus, be galo apmaudu, kad nedidelei daliai Miltinio teatro kolektyvo kartais, regis, yra per sunku džiaugtis ne tik savo asmeniniais, tačiau ir kolegų meniniais pasiekimais.
Straipsnyje „Teatro scenoje – anarchijos tvaikas“ taip pat iškelta nemažai su teatro etika, vidaus darbo tvarka ir personalo valdymu susijusių klausimų. Visų pirma, pripažįstame, kad palaikyti idealią tvarką įstaigoje, kurioje dirba per 90 nuolatinių darbuotojų, kurioje nuolat reziduoja nemažai iš kitų miestų ir valstybių atvykstančių menininkų, kurios patalpų bendras plotas sudaro beveik septynis hektarus, yra sudėtinga ir tikrai ne visada pavyksta. Nepavykdavo to padaryti ir tada, kai teatrą visą parą prižiūrėdavo keturi budėtojai. Kita vertus, straipsnyje cituojami du buvę teatro budėtojai taip pat yra padarę pakankamai teatro vidaus tvarkos taisyklių, kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos, bei pareigybių aprašuose numatytų funkcijų ir atsakomybių pažeidimų (dalis jų aptarta visuotiniuose darbuotojų susirinkimuose ir protokoluota, dalis kolegiškai nutylėta ir pamiršta, kita dalis – atsispindi teatro vadovui pateiktuose tarnybiniuose pranešimuose – apie juos nė vienas iš straipsnyje kalbinamų darbuotojų patogiai neužsimena). Todėl siekiant užtikrinti teatre tvarką, kolegišką ir etišką bendravimą ir pareiginių atsakomybių vykdymą, o taip pat sulaukus Kultūros ministerijos rekomendacijų mažinti bendrąsias funkcijas atliekančių pareigybių teatre skaičių bei tikintis racionaliau administruoti darbuotojų bei teatro lankytojų judėjimą teatro patalpose vykstant didžiosios scenos rekonstrukcijai, teatro budėtojų etatų buvo atsisakyta, su dviem darbuotojais atsisveikinta abipusiu sutarimu, o dar vienas buvęs budėtojas perkeltas į kitas pareigas. Vietoj to nuo naujojo sezono duris atvers pagrindinis teatro fojė, kuris dirbs kiekvieną dieną nuo ryto iki vėlaus vakaro, o jame teatro lankytojus ir darbuotojus aptarnaus didžiąją dalį teatro budėtojų funkcijų perimantys žiūrovų aptarnavimo specialistai. Taip pat teatro bendrosiose patalpose buvo įrengtos visą parą veikiančios ir vaizdo įrašus išsaugančios saugos kameros. Apie tai teatro darbuotojai, įskaitant „Sekundės“ kalbintus esamus ir buvusius teatro kolektyvo narius, buvo ne kartą informuoti, tačiau dėl teatro administracijai nesuprantamų priežasčių šią informaciją nuo žiniasklaidos nutylėjo.
Taip pat yra nesuprantama, kodėl kalbintieji teatro darbuotojai, susidūrę su minimais galimais teatro vidaus tvarkos taisyklių ar darbo etikos pažeidimais, apie juos teatro vadovui ar atitinkamų skyrių vadovams nepranešė raštu. Pagrindu teatro vadovui pradėti bet kokį tyrimą dėl vidaus tvarkos taisyklių ar kitokių pažeidimų gal būti tik argumentuota ir tiksli informacija pateikta raštu, o ne, kaip straipsnyje kalba vienas iš pašnekovų, „daug gandų, nuogirdų, negražių signalų“.
Atsakingai pareiškiame, kad teatre netoleruojamas girtavimas, svaiginimasis kokiomis nors kitomis medžiagomis ar kitokios veiklos, prieštaraujančios Lietuvos Respublikos įstatymams ar kitiems teatro veiklą ir vidaus tvarką reglamentuojantiems teisės aktams. Raštiškų nusiskundimų iš straipsnyje cituojamų darbuotojų gauta nebuvo. Teatro vadovas iš kitų teatro darbuotojų yra gavęs kelis tarnybinius pranešimus apie galimus įvairaus pobūdžio darbo tvarkos pažeidimus, į kuriuos buvo atsižvelgta ir imtąsi atitinkamų su galiojančiais teisės aktais suderinamų priemonių. Straipsnyje iškeltos problemos buvo aptartos visuotiniame darbuotojų susirinkime, kuris vyko 2019 m. balandžio 23 d. Po šio susirinkimo nė vienas darbuotojas nei raštu, nei žodžiu nesiteiravo, kokių priemonių buvo imtąsi, ar į darbuotojų iškeltus nuogąstavimus buvo atsižvelgta ir ar problemos buvo išspręstos. Vietoj to du buvę ir vienas esamas darbuotojas nusprendė, kad šias problemas reikia spręsti pasitelkiant žiniasklaidą.
Pabrėžiame, kad teatras neketina plačiau komentuoti bet kokių „gandų, nuogirdų ar negražių signalų“, kad teatre galimai vykdoma prekyba narkotinėmis medžiagomis, t.y. veikla, atsakomybę už kurią reglamentuoja net ne administracinis, o LR baudžiamasis kodeksas. Darbuotojui, metusiam teatrui tokius kaltinimus, yra surašytas tarnybinis pranešimas su prašymu atskleisti galimai padarytos nusikalstamos veiklos detales, atsakingus asmenis ir įrodymus. Su šiuo tarnybiniu pranešimu darbuotojas bus supažindintas tada, kai grįš iš kasmetinių atostogų. Jei darbuotojas nuspręs atsisakyti atskleisti turimą informaciją apie šį galimai kriminalinio pobūdžio nusikaltimą, teatras neatmeta galimybės, jog bus kreiptąsi į atitinkamas teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą.
Pabaigai, norėtume paraginti teatro darbuotojus spręsti jiems iškilusias problemas kiek galima operatyviau kreipiantis į teatro vadovą ar atitinkamo skyriaus vadovą raštu, o jei to daryti nenorima, tuomet – koncentruotis į darbą ir kūrybą, užuot skleidus nepagrįstus kaltinimus visuomenei ir taip menkinant savo atstovaujamos institucijos reputaciją. O žiniasklaidą ir Panevėžio miesto bendruomenę kviečiame ir toliau lankytis teatro renginiuose, nenustoti bendrauti, diskutuoti, domėtis vieni kitais ir kurti tokį teatrą ir Panevėžį, kuriame užtektų vietos visiems – ir jauniems, ir vyresniems, ir senbuviams, ir naujai atvykstantiems.
Juozo Miltinio dramos teatro informacija
Pamatykite naujienas pirmi!
Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!