Juozo Zikaro gatvė

Po pirmojo pasaulinio  karo Panevėžyje ypač buvo aktualus gyvenamo būsto klausimas. Ypač sudėtingomis sąlygomis gyveno neturtingi miesto gyventojai.  Buvo bandoma apgyvendinti naujas gatves. Viena iš  tokių naujai atsiradusių  gatvių buvo būsimoji Juozo Zikaro gatvė. Tik iki to pavadinimo praėjo ilgas laiko tarpas.

Dar 1918 metais miesto technikas G. Voroničas toje gatvėje paruošė vieno namo projektą. Namą pradėjo statytis ir būsimasis Panevėžio naujosios elektrinės darbuotojas Povilas  Zajančkauskas. Jo namo statyba baigta 1923 metais. Tuo sudėtingu miestui laikotarpiu prie miesto atstatymo daug prisidėjo Džointo draugija. 1923 metais sausio 22 dieną Panevėžio miesto taryba svarstė pirmąkart klausimą dėl išnuomavimo daugeliui metų  Džointo draugijai 2 dešimtines žemės statymui žydų biednuomenei 40 gyvenamų namų. Už suteikimą nuomai žemės buvo pasiūlyta prisidėti prie  Panevėžio ugniagesių namų statybos. Ugniagesių namų projektas paruoštas 1922 metais M. Stanevičiaus miesto inžinieriaus.  Džointo draugija naujų namų statybai  skyrė 8800 dolerių. Iš pradžių turėjo būti pastatyta 11 gyvenamų namų. Finansavimas vykdytas per žydų liaudies banką.  Jų statyba turėjo būti baigta 1923 metais liepos 1 dieną. Statomi namai buvo dengiami švediška skarda, buvo karkasiniai. Sienos buvo iš lentų, o viduje spaliai sumaišyti su negesintomis kalkėmis. Kambarių aukštis siekė 2,85 metro. Vidus ir lubos buvo tinkuotos, grindys medinės. Namai turėjo po vieną įėjimą.  Neturtingiems žydų tautybės gyventojams namai buvo statomi iki tuometinės Skerdyklos ( dabartinės Nemuno) gatvės. Vėliau ilgesnį laiką už šios gatvės buvo tuščias laukas.

Už nuopelnus atstatant Panevėžio miestą  naują Panevėžio gatvę buvo nuspręsta pavadinti Džointo organizacijos  vardu.  1923 metų rugpūčio 4 dieną  Panevėžio miesto tarybos protokolas Nr. 409.  ,,Gatvę, kur statosi žydų namai, nuo Krekenavos gatvelės prieš rusų kapus pavadinti Džonto gatve.“. Tik Džointo pavadinimas gavosi be „i“ raidės. Pasirašo Panevėžio miesto tarybos pirmininkas kunigas J. Maciejauskas ir burmistras Br. Adomulis. Ilgesnį laiką statybos Džonto gatvėje baigėsi ties Skerdyklos gatve. Kai kurie žydų tautybės asmenys  pardavė namus ir šioje gatvėje apsigyveno įvairių tautybių žmonės. 1937 metais Džonto gatvėje namą nusipirko gudų kilmės Adomo Suliko šeima. Džonto gatvėje gyveno kasininkas ir raštvedys Juozapas Janionis. 1937 metais miesto pietinėje dalyje suformuota sklypai ir kuriamas naujas Panevėžio rajonas. Jis apėmė Klaipėdos, Daukanto ir Džonto gatves.  Čia buvo planuojama perkelti miesto turgų. Projektą paruošė A. Gargasas. 1938 metais įrengta nauja turgavietė Klaipėdos, Džonto ir Daukanto gatvių kvartale. Gyventojai skyrė 1 ha žemės. Čia įrengta gyvulių, pašarų ir medžiagų turgavietė. 1938 metų lapkričio mėnesį pradėjo veikti.

Tik 4 dešimtmečio pabaigoje statybos pradėjo vykti ir už Skerdyklos dabartinės Nemuno  gatvės. 1939 metais pradėta batsiuvio Jono Tamošiūno, panašiais metais Vinco Šumino ir kitų panevėžiečių namų statybos. Beje batsiuvis Jonas Tamošiūnas odą pirkdavo pas žydus prekybininkus. Žemė toje vietoje priklausė Navadolio dvaro savininkams Stanevičiams. Jie parduodavo atskirus sklypus namų statybai.  Jono Tamošiūno namo statyba baigta jau nacių okupacijos metais. „Lietuvos žinios“ 1938 metų spalio 31 dienos numeryje rašė, kad  Panevėžyje Džonto gatvėje kilo gaisras Juchnevičiaus kepykloje. Nuostolis siekė  1000 litų. Turtas nedraustas.

 1941 metais atėjęs karas į Lietuvos žemę daug ką pakeitė šeimų gyvenime. 1941 metais birželio 27 dieną Panevėžį užėmė nacistinės vokietijos kariniai daliniai. Ypač tragiški Panevėžio žydų bendruomenei buvo 1941 metai. Prasidėjus nacių okupacijai, vokiečių komendanto Harmo įsakymu steigiamas Panevėžio žydų getas. Jis kuriamas nuo 1941 metų liepos 1 dienos. Vėliau data perkeliama į liepos 11 dieną. Jo teritorija apėmė Klaipėdos, Tilvyčio, Jurgio, Upės ir Skerdyklos gatves. Džointo gatvė pateko į geto teritoriją. Čia gyvenantys ne žydų tautybės asmenys buvo iškeliami. Bet dalis liko. Paliekami savo gyvenamuose namuose tie, kurie laikė naminius gyvulius. Jie galėjo likti savo namuose tik turėjo leidimus patekti į geto teritoriją.  Getas numatytas 4423 asmenims. Gete buvo 417 vaikų iki 6 metų amžiaus. Be pastogės gete buvo 1260 asmenys. Viso žydų gete buvo apie 8000 asmenų. Teritorija aptverta spygliuota viela, dalis gyventojų iškelta.  Getas egzistavo gana neilgą laiką. Masinės žudynės vyko liepos – rugpjūčio mėnesiais. Rugpjūčio 23 dieną getas buvo likviduotas. Žudynes Panevėžio krašte organizavo  Joachimo Hamanno būrys.

1941 metais rugsėjo mėnesį nacių okupacijos metais Džonto gatvė pavadinama Birželio 22 gatve.  Apie tai rašė Panevėžio spauda rugsėjo 22 dienos numeryje. Nacių okupacijos metais Birželio 22 buvo paskelbta išvadavimo diena ir ta proga pervadinta gatvė. Nacių valdžia visaip stengėsi iš atminties ištrinti žydų tautos atminimą. Tam tikslui tarnavo ir gatvių pervadinimas.

1944 metais  liepos 22 dieną nacistinės Vokietijos daliniai galutinai išstumti iš Panevėžio miesto. Į Panevėžį sugrižo raudonosios armijos daliniai. Nauja valdžia pradėjo rengti savo pertvarkymus. 1944 metais spalio 4 dieną Panevėžio miesto vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 17 Birželio 22 gatvei nupręsta grąžinti Džonto gatvės vardą. Nutarimu pabrėžiama, kad ši gatvė taip buvo vadinama anksčiau. Po karų iš pradžių dalis buvusių žydų namai buvo negyvenami. Pirmieji gyventojai nacių valdžiai leidus atsikėlė jau karo metais. Dalis namų stovėjo jau išdaužytais langais.  Vėliau jau sovietiniais laikais namai buvo apgyvendinti.

1953 metų sausio 15 dienos sekė Panevėžio miesto vykdomojo komiteto sprendimas buvusią Džonto pavadinti Kazio Giedrio vardu. Pasirašė  Panevėžio miesto vykdomojo komitetas pirmininkas Rutkauskas. Kazys Giedrys buvo pogrindinės  Lietuvos komunistų partijos narys. Jis sušaudytas po 1926 metų karinio perversmo Lietuvoje.

1990 metais kovo 11 dieną po 50 okupacijos metų Lietuva vėl atgavo nepriklausomybę. Gatvėms gražinami buvę gatvių pavadinimai. Tam buvo atsiklausiama ir tos gatvės gyventojų.  Džonto gatvės senbuvių buvo likę labai mažai. Ir dauguma jau nežinojo, kad ši gatvė prieš daug metų turėjo Džonto gatvės pavadinimą.  1991 metais gruodžio 2 dieną naujoji Panevėžio miesto valdyba savo  potvarkiu K. Giedrio gatvę pavadino J. Zikaro vardu.  Juozas Zikaras – skulptorius vienas garsiausių panevėžiečių. Jis kilęs iš Panevėžio krašto ir mieste pragyveno 10 metų. Jo sukurtos skulptūros ir paminklai yra išlikę iki šių dienų daugelyje Lietuvos miestų. 2021 metai Lietuvoje paskelbti Juozo Zikaro metais.

Dabartiniu metu mažai pakitę iš pastatytų Džonto draugijos namų    yra išlikę tik 3 namai. Kiti arba labai perstatyti arba visai nugriauti.  Viename jų yra savivaldybės socialiniai būstai. Gatvė labai išgražėjo.

Donatas Pilkauskas Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: