Juozo Zikaro skulptūra „Krepšininkas“

Leidiniuose apie Juozą Zikarą ir jo darbų kataloguose ši skulptūra neminima. Sukurta ji buvo karo metais ir manoma, kad neišliko. Kaip paaiškėjo, ji buvo išsaugota, perduota muziejui, bet nežinoma liko iki šiol.

Renkant medžiagą Panevėžio apskrities archyvo įgyvendinamam projektui „Virtuali paroda ir leidinys apie sovietmetyje nugriautą Juozo Zikaro namą Panevėžyje“, suintrigavo 1943 m. liepos 15 d. „Ateities“ laikraštyje rasta žinia apie Juozo Zikaro sukurtą naują skulptūrą „Krepšininkas“. Ją užsakė šio laikraščio vyriausiasis redaktorius ir leidėjas Bronius Daunoras. Sukurta skulptūrėlė turėjo tapti pereinamąja dovana Kaune planuojamų surengti stipriausių Lietuvos vyrų krepšinio komandų varžybų nugalėtojams.

Dėl karo sunkumų šių varžybų 1943 metais surengti nepavyko. Tačiau Europos krepšinio čempiono, šios sporto šakos puoselėtojo Leono Baltrūno rūpesčiu tokios krepšinio varžybos, pavadintos „Dešimtuko“ turnyru, įvyko 1944 m. birželio 8-11 d. Turnyro nugalėtoja tapusiai Kauno teniso klubo (KTK) krepšinio komandai buvo įteikta Broniaus Daunoro įsteigta dovana – Juozo Zikaro skulptūrėlė „Krepšininkas“ su įrašu: „Kiekvienas laimėjimas Lietuvos garbei“.

Tolesnis krepšininko skulptūrėlės likimas buvo nežinomas. Tikėtina, kad ji galėjo likti pas apdovanojimą laimėjusios KTK krepšinio komandos kapitoną Leoną Baltrūną. Bet jis, karui einant į pabaigą, pasitraukė iš Lietuvos, apsigyveno Australijoje. Vengdamas naujų represijų, į Vakarus pasitraukė ir šios skulptūrėlės mecenatas Bronius Daunoras, sovietinės valdžios kalintas dar prieš karą. Krepšininko skulptūrėlę sukūręs ir Lietuvoje pasilikęs Juozas Zikaras, neištvėręs sovietinio saugumo tardymų, 1944 m. lapkričio 10 d. nusižudė.

Sovietmetyje apie nacių okupacijos metais vykusį kultūrinį ir sportinį gyvenimą vengiant kalbėti, Juozo Zikaro sukurta skulptūra „Krepšininkas“ buvo užmiršta. Skulptoriaus darbų sąraše, pateiktame 1960 metais Stasio Budrio išleistame albume „Juozas Zikaras“, ji jau vadinama „Sportininkas“ ir nurodoma, kad šis kūrinys neišliko. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus 2009 metais išleistame naujame Juozo Zikaro albume krepšininko skulptūra iš viso neminima. Rašoma, kad aplinkui žvangant ginklams, skulptorius užsakymų negavo.

Tačiau apie šią Juozo Zikaro skulptūrėlę duomenų pavyko rasti naujausiuose Lietuvos krepšinio istorijos leidiniuose. Jei Stanislovo Stonkaus knygos apie Lietuvos krepšinį patvirtino ankstesnę informaciją, tai 2011 metais išleistoje Skirmanto Leono Karalevičiaus knygoje „XX a. Lietuvos krepšinio legenda“ pateikta informacija netikėtai apstulbino. Čia buvo nurodyta, kad „Dešimtuko“ turnyro 1944 metų nugalėtojai Kauno teniso klubo (KTK) komandai įteikta krepšininko statulėlė saugoma Lietuvos sporto muziejuje ir jos autorius yra skulptorius T. Zikaras.

Tikėtina, kad šios skulptūrėlės autoriumi buvo nurodytas Juozo Zikaro sūnus Teisutis, taip pat skulptorius. 1944 metais pasitraukęs iš Lietuvos, jis gyveno Australijoje. Kadangi knygoje pateikta informacija buvo prieštaringa, dėl autorystės patikslinimo kreiptasi į Lietuvos sporto muziejų. Kaip informavo muziejininkas Eugenijus Rūkas, apžiūrėjus statulėlės įrašus buvo rasta: ant pagrindo viršaus data 1943, ant pagrindo priekinio šono įrašas Kiekvienas laimėjimas Lietuvos garbei, ant pagrindo galinio šono įrašas Ateities vyr. redaktoriaus pereinama dovana Lietuvos sportininkams, ant pagrindo kairiojo šono signatūra J. Zikaras. Skulptūrėlė pagaminta iš patinuoto bronza gipso, jos aukštis su pagrindu 77,5 cm.

Papasakojo muziejininkai ir apie šios statulėlės perdavimą. Ją išsaugojo ir apie 1989 metus Kauno valstybiniam istorijos (dabar Vytauto Didžiojo karo) muziejui padovanojo Lietuvoje pasilikusi gyventi Leono Baltrūno žmona Sofija, taip pat buvusi sportininkė. Supainiojusi vardus, muziejaus darbuotojams ji nurodė, kad šios skulptūrėlės autorius yra Juozo Zikaro sūnus Tadas. Daug nesiaiškinant, ši klaidinga informacija muziejininkų buvo įrašyta ir į gauto eksponato metriką. Autorystę pakeitusi krepšininko skulptūrėlė vėliau tapo Kaune įsikūrusio Lietuvos sporto muziejaus nuosavybė.

Užmiršto, o paskui supainioto Juozo Zikaro kūrinio išaiškinimas turėtų būti reikšmingas skulptoriaus kūrybinės biografijos tyrinėtojams. Iš jo sukurtų darbų skulptūra „Krepšininkas“ yra bene paskutinis. Šis tyrimas atliktas ir yra skiriamas šiemet minimoms Juozo Zikaro 135-osioms gimimo metinėms.

Nuotraukose:

  1. Juozo Zikaro skulptūra „Krepšininkas“. Lietuvos sporto muziejaus nuotrauka.
  2. „Ateities“ laikraštis (1944) apie naują Juozo Zikaro skulptūrą „Krepšininkas“.
  3. Iš Skirmanto Leono Karalevičiaus knygos „XX a. Lietuvos krepšinio legenda“. Kaunas, 2011.

 

Leonas Kaziukonis


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: