Jurginų gatvė. E.Ušinskas apie naująją Jurginų gatvę ir apie gyvenimą už geležinkelio

Jau kuris laikas mūsų miesto laikraštis “Sekundė” seka žodzių karą, vykstantį tarp Panevėžio miesto valdžios ir šiaurinės miesto dalies gyventojų. Aistros verda dėl naujosios magistralinės miesto gatvės, numatomos šiaurinėje Panevėžio miesto dalyje, planavimo darbų. Tiesa, kiek matyti iš diskusijos eigos aprašymo spaudoje (“Sekundė”, liepos 1d.), nesiimčiau tai vadinti diskusija. Pasirodo, miesto savivaldybės patalpose buvo leista diskusijų dalyvių atžvilgiu vartoti epitetus, kurių nenorėčiau dabar pakartoti. Nežinau, kas buvo tų diskusijų moderatorius, kuris sugebėjo iki tokio “pakilaus” lygio išjudinti dalyvius…

Kadangi šiuo metu esu toli nuo Lietuvos, tiesiogiai diskusijoje, vykusioje Panevėžio savivaldybeje, dalyvauti negalėjau. Bet norėčiau pasidalinti kai kuriomis mintimis.

Nieko asmeniško, bet istrigo p.Nebileviciaus pasisakymas. Ypač apie anūkus. Bijau, kad ne tik anūkų, bet ir vaikų greitai nebeliks šiaurinėje miesto dalyje, o ypač vadinamame “Rožyne”. Ir tai dėl to mikrorajono urbanistinio suplanavimo, o tiksliau – dėl jo apleidimo. Ir tas mikrorajono apleidimas urbanistine, susisiekimo su centrinėmis miesto dalimis prasme ar tik nebuvo pradėtas p.Nebilevičiui būnant Panevėžio m. vyr. architektu, bet tęsiamas tai buvo tikrai.

Apsidairykime čia atidžiau: gatvės be jokių, bent siauriausių šaligatvių, paviršinio vandens sistema atvirų griovių tipo. Net ir Rožių bei Aguonų gatvėse, kur vyksta visuomeninio transporto eismas, šaligatvių tik fragmentai. Pvz., žmogui su dviračiu ar jaunai mamai su vaiko vežimėliu nėra kur išvažiuoti be grėsmės sveikatai ir gyvybei. Kitose Panevėžio m. dalyse dviračių takų tinklas dar šioks toks yra, o kur prasideda “Rožynas”- viskas pasibaigia. Kaip iš šio rajono dviračiu nuvykti, tarkim, iki dviračių tako link Berčiūnų?

“Rožyne” visai nėra palikta visuomeninių erdvių, išskyrus miškelį prie Aguonų gatvės, o ir tas be jokios infrastruktūros. Priemiestinis miškas tarp gyvenamojo mikrorajono ir sodų bendrijos – privatizuotas. Miško dalis prie Rėkliu g. ir sodų pernai iskirsta plynai. Pasiteiravus paaiškejo: leidimas duotas, nes miškas brandus (suprask, metai kiti ir būtų “perbrendęs”). Kirtėjai pasamdyti iš Tauragės, o miškelio savininkas teisę išsikirsti pardavė įmonei iš Švenčionių ar dar kažkokio rajono. Miesto miško (miesto plaučių, parko mieste!), nors jis formaliai yra rajono teritorijoje, statusas yra kaip n-tojo Žaliosios girios kvartalo. Juridiškai viskas lyg ir teisėta, o paisant sveiko proto – absurdas… Viršų paėmė merkantilinis kelių kubinių medienos metrų interesas. Realiai ten buvo iškirsta ir daugybė 20-30 metų amžiaus ąžuolų.

Kaip jaunimas gali džiaugtis ir didžiuotis savo gimtuoju mikrorajonu, kuriame jų interesams neskiriamas joks dėmesys? Vienintelis sporto aikštynas yra prie pagrindinės mokyklos, o toliau nuo šios vietos net aikštelės pažaisti futbolą ar krepšinį nėra. O jaunimas nori susirinkti, sportuoti.

Tarybinio planavimo esmė buvo tokia: jei jau valdžia davė 6 arus žemės, tai būk malonus – džiaukis, dėkok partijai ir vyriausybei ir nieko daugiau nesitikėk. Šio mikrorajono gyventojai ne tik patys pasistatė savo namus, bet ir didelę dalį bendru komunikacijų nusitiesė. Dabar ir namų renovacija vyksta čia be jokios valdžios paramos. Ir jokių lengvatų šildymui neprašoma.

Del tarnybos pobūdžio jau beveik 10 metų man tenka dirbti įvairiose šalyse, vis kituose miestuose. Ir dar niekur nemačiau, kad mikrorajone per kelias gatves nebūtų visuomeninių gėlynų, suoliukų kaimynams, gyventojams susėsti, pabendrauti. Prisipažįstu, nemačiau ir tokios situacijos, kad nedidelės parduotuvėlės, gal ir kavinės būtų daugiausia įrengtos pusrūsiuose, garažuose ir kitose panašiose vietose, kaip yra “Rožyne”. Ir tai todėl, kad detaliai planuojant šį mikrorajoną, nebuvo net pagalvota apie vietų tokiems objektams palikimą. Tikslas tada buvo sugrūsti kuo daugiau gyventojų.

Šiaurinė Panevėžio dalis nuo kitų miesto dalių yra atskirta geležinkeliu. Vaizdžiai kalbant, geležinkelis yra kaip upė, kuri atskiria šią miesto dalį. Deja, per šią upę turime tik vieną, gana komplikuotą “tiltą”, t.y. pervažą ties Smėlynės – Kerbedžio g. sankryža. Ir ta pervaža viename lygyje su geležinkeliu. Taigi norėdamas patekti i miesto centrinę dalį, nori nenori turi rinktis Smėlynės gatvę. Kitas galimas patekimo kelias – Pievų ir Katkų gatvė – yra pasityčiojimas iš sveiko proto: važiuoji apie 2 kilometrus į vakarus kryptimi ne ten kur reikia, paskui pervažiuoji geležinkelio pervažą ir vėl grįžti Nemuno žiedo link! Kaip bebūtų keista, daugelis, regis, susitaikė su tokia padėtimi, kad to jau net nebepastebi.

Akivaizdu, jog “Rožynui” ir kitai už geležinkelio esančiai miesto daliai beveik visi traukos taškai, t.y. darbovietės, didieji prekybos centrai, kultūrinės įstaigos, mokyklos, medicinos paslaugos, yra centrinėse miesto dalyse. Todėl šios miesto dalies gyventojai po kelis kartus per dieną gali pasiekti kitą miesto dalį tik tokiam milžiniškam transporto srautui nepritaikyta Smėlynės gatve. Tokia situacija tęsiasi jau keletą dešimtmečių. Smėlynės g. gyventojai teisūs skųsdamiesi dėl triukšmo, teršiamo oro, vibracijos.

Nereikia ypatingų žinių ar sugebėjimų, kad normalus žmogus suprastų, jog išvažiavimų is “Rožyno” turėtų būti daugiau. Pažiūrėjus į miesto planą akivaizdu, kad reikėtų iš “Rožyno” Pievų gatvę sujungti per geležinkelį (viaduku ar tuneliu) su Nemuno gatvės žiedu. Pievų gatvę pratęsti šiauriau ir sujungti ne tik su Rožių gatve, kaip yra dabar, bet ir su visomis esančiomis paraleliomis geležinkeliui gatvėmis. Tai būtina padaryti, siekiant išvengti koncentruoto vienoje gatvėje transporto srauto, nes kitaip Vyturio ar Rožių gatvių gyventojai vėl kentės.

Įgyvendinus siūlomą projektą, jau kitą dieną vietinio transporto srautas Smėlynės g. sumažėtų mažiausiai trečdaliu. Dalis mikrorajono gyventojų važiuotų į centrinę miesto dalį patogesniu ir trumpesniu keliu per geležinkelį. Tai nėra paprastas projektas, bet pats realiausias, su didžiausiu teigiamu efektu dabar tikrai skriaudžiamiems Smėlynės, Rožių, Vyturio g. gyventojams. Idealiu atveju – tarp Smėlynės g. ir Nemuno g. žiedo reikėtų dar vieno išvažiavimo per geležinkelį. Na, bet pradžioje būkime realistai.

Ir dar. Neseniai sužinojau, kad buvusio mėsos kombinato teritorijoje bus multifunkcinis centras. Išverskime į kasdieninę kalbą. Tai reiškia, kad Panevėžyje bus dar vienas monstras prekybos centras. (Labai suprantama, nes Panevėžyje katastrofiškai “trūksta” prekybos centrų… Bet tai jau būtų atskira tema dėl požiūrio į gigantiškus prekybos centrus mieste). Tačiau transporto eismą Smėlynės g. tas objektas tikrai apsunkins.

Dabar panagrinėkime, ką siūlo Panevėžio miesto valdžia. Nežiūrint aukščiau išdėstytų visų šiaurinės miesto dalies problemų, siūlomas kaip “absoliutus gėris” struktūrinės magistralinės B1 kategorijos gatvės tiesimas per ir taip jau varganą gyvenamąjį mikrorajoną, faktiškai jį perpjaunant į dvi sunkiai susisiekiančias dalis. Kad iš principo tokia gatvė mieste reikalinga, niekas neabejoja. Ji reikalinga sujungti atvystantį ir išvykstantį iš Panevėžio transportą Pasvalio, Kupiškio kryptimis su pramoniniu vakariniu miesto rajonu. Aiškiau kalbant, tai sujungimas su dabar aklaviete pasibaigiančia struktūrine Pramonės gatve. Tokia jungtis buvo numatyta dar tarybiniais laikais ir tada jos trasa praėjo miesto pakraščiu. Tačiau dabar miestas gerokai išsiplėtė Piniavos link. Situacija pasikeitė, o Panevėžio miesto Darbo Žmonių Deputatų Vykdomojo Komiteto sprendimas galioja…

Liūdina, kad šio rajono gyventojai kiršinami manipuliuojant šios gatvės projektu. Reikia aiškiai pasakyti, kad Smėlynės g. gyventojų sunkios dabartinės padėties šis projektas beveik nesprendžia, nes gatvė būtų tiesiama į vakarinį miesto pakraštį, o Smėlynės gatvė veda į miesto centrą ir iš jo. Dar daugiau: įgyvendinus dabar bet kokia kaina brukamą projektą, eismas Smėlynės gatve dėl atsiradusios naujos didelės sankryžos ties išvažiavimu iš miesto dar labiau susikomplikuos. Nauja (maždaug kaip dabar Nemuno-Klaipedos g.) sankryža turės beveik antros geležinkelio pervažos efektą, t. y. šviesoforai periodiškai stabdys išvažiuojantį transportą ir kai kuriomis paros valandomis Smėlynės gatvėje susidarys spūstys. (Kaip tai vyksta, galima pasižiūreti Vilniuje, kur Ukmergės gatvėje dėl įvažiavimo į “Big” prekybos centrą magistralinė gatvė periodiškai stabdoma šviesoforais, užuot padarius netrukdomą transporto išvažiavimą iš miesto. Pasekmė – piko valandomis atsiranda transporto kamštis). Galima naująją gatvę padaryti ir 6 eismo juostų, bet fakto, kad Smėlynės g. veda į miesto centrą ir iš jo, o naujoji gatvė – ne ta kryptimi, nepakeisi. Norint sumažinti pravažiuojančio transporto “krūvį” Smėlynės gatvei, protingiausia būtų veikti pagal siūlyma, kuris išdėstytas aukščiau.

Kaip siūlo “Gamtininkų” ir ‘Rožyno” bendruomenės, labiausiai tenkinantis visų interesus variantas būtų šią naują struktūrinę, magistralinę gatvę tiesti miesto pakraščiu, kaip ir buvo numatyta pačioje pradžioje. Jei tada ji turėjo prasmę, eidama miesto pakraščiu, kodėl dabar, XXI amžiuje, vėl eidama miesto pakraščiu, staiga prarado prasmę? Žinoma, čia reikalingas supratimas ir bendradarbiavimas su Panevėžio rajono savivaldybe, nes nauja trasa išeitų į Panevėžio rajono teritoriją. Labai tikiuosi, kad santykiai tarp savivaldybių nebus visą laiką tokie, kaip tarp Šiaurės ir Pietų Korėjų. Kiek susidarė įspūdis, Panevėžio rajono savivaldybė yra lankstesnė šiuo klausimu. Beje, toks sprendimas anksčiau, p. Graužiniui būnant Panevėžio m. vyriausiuoju architektu, ir buvo priimtas, tačiau dabar užmirštas.

Kad paliktas koridorius yra per siauras tokios kategorijos gatvei, kaip supratau, pripažino ir pats p.Nebilevičius, pasiūlęs kreiptis i teisėsaugos institucijas ištyrimui, kodėl taip arti numatomos gatvės atsirado gyvenamieji namai. Nežinau, kaip kitiems, bet man regis – tas pasiūlymas turi tokią pačią perspektyvą, kaip ir nesenas Rusijos Dūmos deputatų kreipimasis į prokuratūrą dėl Pabaltijo “nepriklausomybės teisėtumo”… Pasirodo, dabar paliktas koridorius naujajai gatvei per visą ilgį nėra laisvas! Reikės išpirkinėti plotus kai kuriose vietose iš privačių savininkų?

Nesinori dabar pradėti cituoti LR Statybos reglamentų, kur aprašyta, kokie yra B1 kategorijos gatvės parametrai, kokie turi būti atstumai iki gyvenamosios ribos. Tvirtinimai, kad mes pastatysime B1 kategorijos gatvę ir uždrausime krovininio transporto eismą, yra mažų mažiausiai neprofesionalūs. Tai maždaug reikštų, kad mes pastatome 9 aukštų namą, o apgyvendiname tik 5 aukštus… Beje, paprastai magistralinėse gatvėse netgi leidžiamas transporto greitis mieste yra padidinamas iki 70 ar 80 kilometrų per valandą. Nėra racijos ir p.Matulio aiškinime, kad iš pradžių užstatytoje (tankiai gyvenamoje) zonoje pastatysime siaurą gatvę. Tai reiškia, kad tas pats transporto srautas važiuos suvaržyto eismo sąlygomis. O tai netgi blogiau nei “normali” gatvė su skiriamąja eismo juosta, kokios yra, tarkim, Pramonės ar naujoji Savitiškio gatvės.

O dabar įsivaizduokime: transporto srautas nuo Pramonės g. iš pradžių važiuoja per miesto teritoriją, kurioje dabar yra krūmai ir pievos, kur pempės vaikus veda. Ir įsirėžia į gyvenamą teritoriją, kai kuriose vietose priartėdamas prie pastatų 10-15 metrų atstumu, kur pėsčiųjų srautai jau susiformavę ir visi – kaip tik skersai būsimosios magistralės. Gatvelių, tokių kaip Jurginų ir kt., gyventojai turėtų iš karto šalia po dvi gatves, 10-15 m. nutolusias viena nuo kitos, t. y. savo dabar esančią ir naująją. Transporto triukšmas, oro tarša ir mikrorajonas sugadinamas daugiau nei dešimtmečiams.

Dėl vargano biudžeto miestas ir dabar sunkiai susitvarko su jau esančių gatvių priežiūra, o noras pakišti po asfaltu dar keletą hektarų išlieka nepakitęs. Plika akimi matoma, kad “Rožyne” gatvių tankis jau ir taip yra didžiausias visame mieste. Dabar paliktas laisvas koridorius gali būti panaudotas bendruomeniniams poreikiams, iš dalies atitaisant praeities planavimo klaidas. Pasiūlymus miesto valdžiai minėtos bendruomenės teikė ne kartą.

Esu tvirtai įsitikinęs, kad sveikas protas nugalės, kad pilietiškų žmonių, kaip gerb. Pribušauskas, yra dauguma: kurie mato žymiai toliau nei savo sklypo ribas, kurie nesivadovauja filosofija, kad jei man blogai, tai padarykime, kad būtų blogai ir kitiems ir tuo pasieksime visuotinę satisfakciją…

Džiugina, kad miesto bendruomenės rodo vis didesnį aktyvumą pirmiausia vienijant ir šviečiant zmones, o ne kabinant epitetus ir vienus ar kitus vadinant egoistais.

Džiugina, kad ir miesto politikų tarpe, ir net tarp Seimo narių yra žmonių, kurie rimtai įsiklauso i šio mikrorajono gyventojų pateikiamus argumentus.

 
Eugenijus Ušinskas


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: