„Dar gerokai prieš devintą jau pulkais plaukė tikintieji Katedros link. Prieš pašventinimą gatvėse ėmė skambėti Senosios parapijos ir Marijonų bažnyčios procesijų giesmės. Ir šiaip katalikiškos organizacijos ėmė supti majestotiškus Kristaus Karaliaus rūmus. Į pačią bažnyčią buvo leidžiami tik choristai ir atstovai: kariuomenės, valdžios, savivaldybių, visuomeninių organizacijų.“ („Panevėžio balsas“ (toliau – PB), 1930-03-13, Nr. 11 (314)). Taip apie Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros pašventinimo šventės pradžią skelbta laikraštyje „Panevėžio balsas“. Miesto Katedra buvo pašventinta 1930 m. kovo 4 d., Šv. Kazimiero dieną.
Panevėžio Katedros statybos su pertraukomis vyko nuo pat 1908 m. Laikraštyje rašyta: „1908 m. a. a. kan. Chodoravičiaus rūpesčiu Panevėžyje buvo pradėta statyti antroji bažnyčia; bet, vos tepadėjus pamatus, dėl sumanytojo mirties darbai sustojo. 1913 m. per šv. Kazimierą pradėtos laikyti pamaldos parapijiečių naujai pastatytoje klebonijoje, kurioje buvo įrengta koplyčia. Kitais metais klebono, kun. Jono Maciejausko trusu imta mūryti pati bažnyčia; bet tesuskubta išmūryti ligi langų; ištiko pasaulinis karas; vokiečiai sukonfiskavo medžiagą. Po karo parapijiečiai nebematė reikalo tęsti bažnyčios statymą, nes atgauta iš stačiatikių buvusi Pijorų bažnytėle, kurioje meistiečiai dalyvavo pamaldose…“ (PB, 1930-01-30, Nr. 5 (308)). 1926 m. įkurta Panevėžio vyskupija. Panevėžys tapo vyskupijos centru. Vyskupu paskirtas Kazimieras Paltarokas. Naujajai vyskupijai reikėjo katedros. Vyskupo sutikimo metu Panevėžio dekanas J. Maciejauskas apgailestavo, kad „Panevėžys nėra dar pasiruošęs Ganytoją tinkamai priimti, nes Jam skirtoji katedra vos tik pradėta statyti.“ (PB, 1926-06-33, Nr. 22 (118)). Tų pačių metų rugsėjį vyskupas K. Paltarokas laišku kreipėsi į tikinčiuosius prašydamas paaukoti bent po litą katedros statyboms ir pranešė, kad jau „yra susitvėrusi statymo taryba ir komitetas, kaipo tas tarybos vykdomasis organas. Tarybos pirmininkas J. E. Panevėžio vyskupas, komiteto – Maciejauskas. Esą užsakyta pusė milijono gerų plytų. Pavasariui išaušus prasidėsiąs statymo darbas“. (PB, 1926-09-30 Nr. 39 (135)).
1927 m. kovo mėn. Panevėžio miesto gyventojai buvo informuoti, jog „jau parvežta iš Upytės plytnyčios daug plytų, o iš Upytės miškų nemažai sienojų. Viskas sudėta šventoriuje prie Naujos bažnyčios.“ (PB, 1927-03-03 Nr. 9 (157)). Tų pačių metų balandžio mėnesį paskelbtos varžytinės mūro darbams atlikti. Jas laimėjo p. Malinka (vardas nenurodytas). 1927 m. rugpjūčio mėn. laikraštyje pateikta daugiau žinių apie statybas: „Katedra sparčiai auga, nežiūrint į tai, kad pertaisius senąjį planą, tenka sugaišti prie kai kurių sienų bei pamatų permūrijimo. <…> Katedros statymo inž. Steikūnas, o statybos darbų vedėjas Malinka. Darbuojasi apie 60 žmonių (10 mūrininkų, 40 vyrų ir 10 moterų darbininkų). <…> Sukrauta į sienas 254 000 plytų. <…> Cemento jau atgabenta bei sunaudota 1000 bačkų (kiekviena po 180 klgr. = 10 pūdų), 12 vagonų.“ (PB, 1927-08-03, Nr. 31 (179)). Inžinierius Morkūnas pradeda statyti bokštą.
1928 m. kovo mėn. klebonu paskirtas P. Strakšas, kuris išrinktas ir naujuoju statybos komiteto pirmininku: „Naujas Katedros Klebonas, kun prel. Pranciškus Strakšas, atvyko šį antradienį (III 20). <…> Naujajam klebonui be kitų darbų teks varyti toliau pradėtąjį ir įpusėtąjį Katedros statymo darbą.“ (PB, 1928-03-22 Nr. 12 (212)). Išrinkus naująjį pirmininką, statybos darbai paspartėjo. Kunigas J. Maciejauskas pradėjo rinkti katedros chorą, į kurį buvo kviečiami visi norintieji, ypač vyrai: „Panevėžio Katedros Choro pirmosios pratybos įvyks lapkričio 18 d. š. m. 14 val. pradžios mokykloje, Marijos g. Yra užsirašiusių 29; pageidaujama dar daugiau, ypač vyrų.“ (PB, 1928-11-15 Nr. 47 (247)).
1929 m. rugsėjo mėn. „Panevėžio balse“ rašyti optimistiniai straipsniai, jog netrukus katedra bus atidaryta: „Panevėžio Katedra baigiama statyti. <…> statomas didysis altorius, kuriam jau pargabenta p. Zikaro padirbta Kristaus karaliaus skulptūra. <…> Tik reikėtų pasirūpinti, kad būtų pravesta Gegužės 15 d. gatvė iki Ramygalos gatvės, nes kitaip Katedra neturi „išėjimo“ į viešumą.“ (PB, 1929-09-26, Nr. 39 (291)). Po pusės metų, 1930 m. kovo mėn., visi išgirdo, kad Panevėžio Katedra po ilgų statybų yra pašventinta: „Katedros pašventinimo apeigas atliko prel. Maironis. <…> įspūdingai giedojo šv. Cecilijos dr. Panevėžio katedros skyriaus „Dainos“ ir Senosios bažnyčios chorai, vadovaujant p. p. Dudkevičiui, Karkai ir Paulauskui. <…> Padidintas „Dainos“ choras pirmą kartą čia giedojo įspūdingą prel. Maironio sudėtą ir prel. Brazio komponuotą Kristaus Karaliaus himną.“ (PB, 1930-03-13, Nr. 11 (314)).
Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo vedėjas Martynas Linkevičius
