Ką labiausiai brangina privačiosios bankininkystės paslaugų naudotojai?

Komentaro autorė Aušra Survilienė, SEB banko Privačiosios bankininkystės departamento vadovė

Amerikiečių rašytojas, publicistas ir poetas Williamas A. Wardas yra pastebėjęs, kad pesimistas paprastai skundžiasi dėl vėjų, optimistas tikisi, kad jie pasikeis, o realistas tiesiog pertvarko bures. Tai puikiai tinka kalbant ir apie privačiosios bankininkystės naujoves. Čia, kaip ir bet kurioje kitoje veiklos srityje, nuolat dvelkia įvairūs permainų vėjai. Kokie jie ir kaip šie pokyčiai skatina keistis pačius banko paslaugų teikėjus?

Prioritetas – greitis ir efektyvumas

Suprantama, privačiosios bankininkystės paslaugomis vis dar daugiausiai naudojasi vidutinio ir vyresnio amžiaus verslininkai, pirmiausia siekiantys išsaugoti, o tada – padidinti sukauptą kapitalą. Per daugiau negu ketvirtį amžiaus Lietuvos nepriklausomybės šie klientai sukūrė sėkmingą verslą ir kreipiasi į privačios bankininkystės paslaugų teikėjus norėdami išskaidyti turtą, dalį palikdami verslui plėsti, o likusią dalį skirdami šeimos narių ateičiai ir investuodami.

Tokiems klientams svarbus pastovumas, galimybė bet kada pasitarti su specialistais turto valdymo ir investavimo klausimais. Neretai tarp kliento ir jį konsultuojančio banko eksperto užsimezga ne vienus metus išliekantis ryšys. Nors privačiosios bankininkystės paslaugų rinka Lietuvoje dar palyginti jauna, jau yra atvejų, kuomet klientai, paveldėdami tėvų turtą, paveldi ir juos aptarnavusį banką.

SEB banko Privačiosios bankininkystės departamentas yra viena ilgiausiai šias paslaugas šalyje teikiančių įstaigų, todėl per dvylika veiklos metų jau spėjo užaugti ir nauja klientų karta. Pastebime, kad privačiosios bankininkystės paslaugomis pastaraisiais metais vis dažniau ima naudotis būtent jauni asmenys. Vieni jų – tai jau minėtos vyresnės kartos įpėdiniai, būsimi ar esami turto paveldėtojai. Tapę pačių sukaupto ar paveldėto turto valdytojai, jie ima domėtis įvairiomis galimybėmis ir būdais investuoti savarankiškai valdomą turto dalį.

Kita gausėjanti jaunųjų klientų grupė – tai sėkmingą verslą sukūrę jaunieji entrepreneriai, dažniausiai veikiantys informacinių technologijų sektoriuje. Kitaip negu vyresniems verslininkams, šiems klientams asmeninis ryšys nebe toks svarbus. Pirmiausiai jiems rūpi informacija, greitis, alternatyvos, iš kurių galėtų rinktis.

Domisi alternatyvomis

Kita pastebima nauja tendencija – klientai pageidauja kuo efektyvesnių ir pigesnių turto valdymo būdų, kuriems nereikėtų skirti pernelyg daug laiko ir pastangų. Iki šiol daugelis pageidaudavo tartis ir konsultuotis, tačiau norėdavo priimti sprendimus patys. Pamename, po ekonominės krizės klientai buvo kur kas labiau linkę patys spręsti, kaip valdyti turtą, kur ir kam skirti investicijas, iš konsultantų tikėdamiesi informacijos ir priežiūros. Praėjus dešimtmečiui matyti, kad dabar šiems klientams vis svarbiau taupyti laiką ir žinoti, kad jų turtas patikimose rankose.

Tokia klientų, jų poreikių ir prioritetų kaita yra tik dalis privačiosios bankininkystės srityje vykstančių permainų. Kita dalis susijusi su pačia rinka ir jos reguliavimu – įsigaliojusia Europos Sąjungos finansinių rinkų direktyva, kuria stiprinama investuotojų apsauga. Tačiau reguliavimo pokyčiai reiškia ir tai, kad klientas dabar turi aprėpti gerokai daugiau informacijos negu iki šiol – investicijos tapo kiek sudėtingesne ir laikui imlesne veikla.

Antra vertus, pokyčiai vyksta ir biržose. Kuriami šiuolaikiški prekybos sprendimai ir platformos, naudojamos įvairesnės investavimo priemonės. Viena iš jų – vis labiau populiarėjantys investiciniai fondai, kurių vienetais prekiaujama biržose (angl. exchange-traded fund). Įprastai siekiama, kad šių fondų vienetų vertė kuo labiau atitiktų konkretaus investicijų indekso vertę ir nepriklausytų nuo fondų valdytojų kompetencijos ar veiksmų.

Dar 1993 metais atsiradusių fondų populiarumas pastarąjį dešimtmetį kyla kaip ant mielių. Bendras šių fondų turtas nuo 1998 metų per metus vidutiniškai padidėjo 143 proc., kai per tą patį laikotarpį tradicinių investicinių fondų – vos 8 procentais. Pernai pradžioje į tokius fondus investuoto turto vertė pasaulyje peržengė 5 trilijonų JAV dolerių ribą, ir investicijų į šiuos fondus vertė pasaulyje nuosekliai augo visus pastaruosius ketverius metus. Dėl savo efektyvumo, paprastumo ir palyginti mažesnių veiklos sąnaudų fondai sulaukia vis daugiau investuotojų dėmesio.

Šalto proto vertė

Galiausiai kinta ir pačios biržos ir jose prekiaujančių asmenų elgsena. Korekcijų ir nuolatinių svyravimų čia netrūko niekada, tačiau pastebime, kad šie svyravimai tampa vis didesni ir staigesni. Jeigu anksčiau vieneto vertės pokytis procentu jau atrodė didelis, tai dabar ir trijų procentų kritimas yra kone kasdienybė. Išaugę investuotojų lūkesčiai, automatizuota prekyba biržose − yra ne viena tokių pokyčių priežastis. Tik suvokiant jas visas, atidžiai stebint rinkose vykstančius procesus ir išlaikant šaltą protą įmanoma išsaugoti ir didinti investuoto turto vertę.

Visos šios išvardytos aplinkybės skatina keistis ir privačiosios bankininkystės paslaugų teikėjus bei ieškoti įvairesnių sprendimų, kurie padėtų tenkinti kintančius klientų lūkesčius. Vienas iš tokių sprendimų – sparčiai populiarėjanti patikėjimo teise valdomo portfelio paslauga, kai klientas savo turtą perduoda valdyti profesionalams. Kartu su klientu parengiama turto valdymo ir investavimo strategija bei planas, klientas nuodugniai informuojamas apie visus su jo patikėtu turtu atliekamus veiksmus, tačiau sprendimus priima šios srities specialistai.

Patikėjimo teise valdomo turto paslauga klientams padeda ne tik taupyti laiką ir sąnaudas, bet ir užbėgti už akių nepagrįstiems sprendimams. O jų grėsmė didėja vis dažniau pasigirstant įspėjimams apie galimą ekonomikos lėtėjimą. Tačiau įvairūs tyrimai atskleidžia, kad ir kokia padėtis būtų rinkoje – ar ji kiltų, ar smuktų – investicijų rezultatus labiau lemia investuotojų elgsena.

Pavyzdžiui, JAV „S&P 500“ akcijų indeksas pastarųjų 10 metų laikotarpiu kilo 6,95 proc. per metus, o vidutinis individualus investuotojas gavo dvigubai mažesnę grąžą – 3,64 procento. Skirtumas tampa dar ryškesnis vertinant 30 metų laikotarpį: per šį laiką minėtas indeksas kilo daugiau kaip 10 proc. per metus, o vidutinio investuotojo turto grąža buvo kiek mažesnė negu 4 procentai. Taigi investuotojai įprastai nukenčia, nes elgsena, atsirandanti trumpuoju laikotarpiu, beveik visuomet būna neracionali. Nors dauguma investuotojų veiklą planuoja kruopščiai, galvodami apie ateitį, šie planai dažniausiai nustumiami į šalį, kai rinkas apima nerimas.

Tad šioje vietoje vertėtų prisiminti ir auksinius sėkmingo investavimo principus. Įvertinti savo rizikos toleranciją ir atitinkamai sudaryti subalansuotą investicijų portfelį, kurio vertė ilgu laikotarpiu didės nepaisant trumpalaikių svyravimų. Svarbu išskaidyti investicijas, nustatyti aiškius investavimo tikslus, parengti planą ir jo laikytis, vadovaujantis protu, o ne emocijomis.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: