Ką labiausiai mėgsta žiūrėti lietuviai: jei lietuviška – tai patraukliausia

Kino teatrus apskriejęs ir žiūrimumo rekordą sumušęs filmas „Pietinia kronikos“ tik dar kartą įrodė, jog lietuviai mėgsta kokybišką lietuvišką turinį. Tą patvirtinti gali ir „Telia Play“ vadovė Vitalija Kibildė – žiūrovams originalūs lietuviški serialai ar filmai – ypač patrauklūs.

Realybės serialas „Tiltas“, dokumentika „Kitapus lėkštės“, „Play Sound“ muzikinių portretų linija – tai tik keli iš lietuviško turinio kūrėjo darbų pavyzdžių, kurie prikaustė žiūrovų dėmesį.

Kaip pastebi „Telia Play“ vadovė V. Kibildė, nuo 2022-ųjų, kai buvo pradėti kurti ir transliuoti lietuviško originalaus turinio projektai, žiūrovų dėmesys jiems tik didėja. Vienas labiausiai žiūrimų televizijos projektų „Tiltas“ gali būti laikomas populiariausiu tokio turinio pavyzdžiu, tiek esamus, tiek naujus klientus pritraukiančiu realybės šou. „Visais laikais būtent lietuviškas turinys buvo vienas mėgstamiausių tarp žiūrovų, todėl šiai krypčiai ypatingą dėmesį skiriame ir mes. Lietuvių režisierių darbai šiandien jau tikrai gali varžytis su užsienio produkcija, neretai jie nenusileidžia nei vaizdo, nei garso kokybe. Tokį išskirtinį lietuvišką turinį jau ne vienerius metus remiame ir „Kino pavasaryje“, esame lietuviško kino „Sidabrinės gervės“ rėmėjai.

Žvelgiant į mūsų platformos skaičius – originalus lietuviškas turinys, kad ir skirtingų žanrų, mūsų platformoje yra renkantis daugiausiai peržiūrų ir sulaukiantis daugiausiai unikalių žiūrovų – ar tai būtų filmai, ar serialai, jei lietuviška – gauna daugiau dėmesio už tarptautinį turinį“, – sako V. Kibildė.

Ieško išskirtinumo

Vienas labiausiai pernai įsiminusių filmų – „Jonas“, originalus „Telia Play“ dokumentinis filmas, pasakojantis apie Joną Valančiūną: „Tarp žiūrimiausių filmų turime ir kitų – pavyzdžiui, „Šeima“ ar dokumentinis filmas „Mr. Landsbergis“. Šiuos filmus pavadinčiau „žiūroviškais“ – jie visuomet pasiteisina.“ V. Kibildė sako neabejojanti, kad žiūrimumo rezultatus gerins ir jau minėtosios „Pietinia kronikos“.

Prakalbus apie investicijas bei tendencijas kino ir televizijos srityje, V Kibildė pastebi, kad lietuviškų filmų bei kitų televizinių projektų biudžetai auga, daugėja režisierių bei prodiuserių, kurie lygiuojasi į kokybiškiausius pavyzdžius ir bando tą kokybę sukurti patys: „Visokių filmų yra. Komercinio kino biudžetai, tikėtina, ir toliau neaugs, bet yra jau tokie filmai, kaip pavyzdžiui, Emilio Vėlyvio „Piktųjų karta“, kuris ženkliai pakėlė lietuviško kino kokybės kartelę ir buvo visiškai kitokio biudžeto filmas.

Manau, kad artimiausiu metu tai ir stebėsime – augs ne tik projektų biudžetai, bet ir naujų technologinių sprendimų naudojimas – kaip pavyzdžiui, „Pietinio kronikoje“ panaudoti ir įterpti archyviniai kadrai.“

Anot V. Kibildės, televizijos pagreitis lietuviškiems projektams tik didėja – pradėjus nuo kelių, dabar pristatoma po keliolika skirtingų turinio vienetų per metus: „Tokius projektus ketiname tik auginti, kai kurie iš jų – tikrai dideli ir tęstiniai. Žiūrovų dėmesys leidžia skirti dėmesio lietuviško turinio kokybei, todėl smagu stebėti, kaip ji auga.“