Ką naujo atskleidžia dvi Juozo Zikaro asmens bylos

Lietuvos centriniame valstybės archyve ir Lietuvos literatūros ir meno archyve saugomos dvi Juozo Zikaro tarnybos bylos, sudarytos jam bedirbant Panevėžio valstybinėje gimnazijoje ir Kauno meno mokykloje. Šiuo metu jos eksponuojamos Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo ekspozicijų salėje, kurioje veikia paroda „Juozas Zikaras: ką liudija dvi skulptoriaus asmens bylos“.

Juozo Zikaro biografijos tyrinėtojų šios bylos yra skaitytos. Tik gal ne į viską buvo atkreiptas dėmesys ir paskelbta. Šįkart, parodai paskolintas bylas detaliai patyrinėjus, apžvelkime ką apie J. Zikaro gyvenimą sužinome naujo ir įdomaus.

Panevėžio valstybinėje gimnazijoje J. Zikaras piešimo mokytoju dirbo 1919–1928 metais. Skulptoriui išėjus iš gimnazijos ir persikėlus į Kauną, jo tarnybos byla buvo užbaigta. Bet, kaip matyti iš jos įrašų, gimnazijos direktorius Petras Būtėnas 1941 m. rugpjūčio 1 d. J. Zikaro tarnybos bylą papildė dar rastais su jo tarnyba susijusiais dokumentais.

Tikėtina, kad P. Būtėnas jų nerado kažkur atsitiktinai, bet šiuos dokumentus atrinko iš kitų gimnazijos bylų, matęs reikalą žymaus skulptoriaus tarnybos bylą papildyti. Tokiu būdu, vietoj byloje buvusių 30 lapų, dabar yra 70 lapų, iš kurių 3 su raidiniais numeriais. Bylą susiuvęs, sunumeravęs ir padaręs jos baigiamąjį įrašą, P. Būtėnas bylos susiuvimą dar patvirtino vaškiniu gimnazijos antspaudu, pabrėždamas jos ypatingą reikšmę.

Pats pirmasis dokumentas po J. Zikaro tarnybos lapų – byloje įsiūtas skulptoriaus 1919 m. liepos 9 d. parašytas prašymas Švietimo ministerijai paskirti jį Panevėžio valstybinių gimnazijų piešimo, braižymo ir dailyraščio mokytoju. Tačiau, kada buvo nustatomas trijų metų mokytojavimo stažo priedas, J. Zikaras turėjo įrodinėti, jog joje jis pradėjo dirbti nuo 1919 m. sausio 27 d. Kaip žinia, tuo laiku Panevėžys buvo užimtas bolševikų, todėl J. Zikaras savo tarnybos lape apie darbą bolševikmečiu nenurodė.

Iš J. Zikaro tarnybos bylos matyti, kad gimnazijos direktorius Jonas Yčas, vasarą išeidamas atostogų ar išvykdamas į Kauną, kur profesoriavo universitete, ne kartą Švietimo ministerijos prašė J. Zikarą paskirti jį pavaduoti. Mat, direktoriaus pavaduotojas Matas Grigonis dėl pasilpusios sveikatos vasarai taip pat prašydavo atostogų ir išvažiuodavo kaiman į savo žmonos ūkį.

J.Zikarui, bedirbant gimnazijoje, sveikata taip pat buvo pašlijusi. Gydytojai konstatavo chronišką kaulų uždegimą. Jam nuolatos pasireikšdavo skausmai nugarkaulyje. Vėliau jam dar išsivystė mažakraujystė ir neurastenija nuo pervargimo. 1923 ir 1926 metais J. Zikaras buvo paėmęs atostogų pasigydyti. Švietimo ministerija 1923 metais jam buvo skyrusi 400 Lt vienkartinę pašalpą gydymui. Už tuo metu dar gautą 6000 Lt paskolą, J. Zikarui buvo leista atsilyginti savo meno kūriniais. Bet šią paskolą J. Zikaras, ko gero, buvo paėmęs namo su dirbtuve P. Puzino g. statybai.

Sudomino byloje rastas J. Zikaro asmens liudijimas, išduotas vietoj paso. Svarbūs kitoje jo pusėje pateikti įrašai apie J. Zikaro gyvenamosios vietos registraciją. 1924 m. spalio 2 d. įraše ši gyvenamoji vieta pažymėta P. Puzino g. 1. Sovietmečiu 1970 metais, J. Zikaro namą įrašius į vietinės reikšmės istorijos paminklų sąrašą, buvo klaidingai nurodyta, kad skulptorius jame gyveno 1921–1929 metais. Alytė Zikaraitė, skulptoriaus dukra, 1981 metais patikslino, jog J. Zikaras namą pasistatė ir jame gyveno 1925–1929 metais. Dabar vis labiau aiškėja, kad J. Zikaras jame apsigyveno kiek anksčiau, jau 1924 metais.

Iš J. Zikaro biografijos žinome, kad jis Švietimo ministro Konstantino Šakenio buvo ilgokai įkalbinėjamas keltis į Kauną. Byloje yra trys Švietimo ministerijos raštai dėl skulptoriaus perkėlimo į Kauno meno mokyklą 1928 metais. Pirmiausia, darbo šioje mokykloje jam buvo siūloma nuo naujų mokslo metų rugsėjo. Vėliau Panevėžio gimnazijos direktoriui pranešta, kad J. Zikaras bus keliamas nuo spalio 10 d. Tačiau spalį jis į Kauno meno mokyklą neišvyko.

Savo pareiškime Švietimo ministrui J. Zikaras rašė: „ […] pasiūlytų man Meno mokykloj pamokų ir pareigų ne pagal mano specialybę priimti negaliu. Todėl nuolankiai prašau Jūsų Ekscelenciją palikti mane Panevėžio Valst. gimnazijoj iki nebus pertvarkyta Meno mokykla, ir papildyta patvirtinta skulptūrai 24 savaitinėm pamokom sąmata.“ Švietimo ministerija Panevėžio valstybinei gimnazijai 1928 m. spalio 24 d. atsakė, kad J. Zikaro pareiškimas laikomas Švietimo ministro žinioje.

Kaip matyti iš kitų dokumentų, J. Zikaras, jei ne spalį, tai rugsėjį, į Kauno meno mokyklą vis dėlto buvo persikėlęs ir Panevėžio valstybinėje gimnazijoje pamokų nevedė. Gimnazijos direktorius 1928 m. rugsėjo 5 d. pranešime Švietimo ministerijai rašė: „Ponas Zikaras yra man žodžiu pareiškęs, kad jis mano vedamojoj gimnazijoj paišybos mokytojo pareigų nebeisiąs, tačiau raštu man tokio pareiškimo nėra padaręs. Į pamokas jis neateina. Prašau Švietimo Ministeriją teiktis man pranešti, ar tikrai p. Zikaras gavo naują paskyrimą ir ar jo vieton bus pačios Švietimo Ministerijos paskirtas mokytojas ar man jo ieškoti.“

Švietimo ministerija 1928 m. rugsėjo 13 d. raštu direktoriui atsakė: „Kol mokyt. ZIKARAS negavo naujo paskyrimo, jis privalo pamokas lankyti.“ Skulptorius į Kauną išvyko ir Meno mokykloje mokytojauti pradėjo jau tik 1929 metais. Apie tokį paskyrimą J. Zikarui ir Panevėžio gimnazijos direktoriui Švietimo ministerija pranešė 1928 m. gruodžio 31 d. raštu.

Kauno meno mokykloje sudaryta J. Zikaro tarnybos byla saugoma Lietuvos literatūros ir meno archyve. Nors šioje mokykloje, kuri vėliau buvo pertvarkyta į taikomosios dailės institutą, skulptorius dirbo 15 metų, jo asmens byla yra žymiai mažesnės apimties, tik 30 lapų. Todėl joje rasti kažką ypatingo tikimybės nedaug.

Kaip žinia, 1929 metais J. Zikarui persikėlus į Kauno meno mokyklą, pastaroji kovo 27 d. buvo uždaryta ir visi mokytojai atleisti. Mokyklą reformavus, tų pačių metų gegužės 1 d. ji vėl buvo atidaryta. Byloje yra J. Zikaro 1929 m. balandžio 8 d. rašytas prašymas Švietimo ministrui priimti jį Meno mokyklos mokytoju. Suintrigavo ant prašymo Švietimo ministro K. Šakenio raudonu pieštuku parašyta rezoliucija: „Sutinku tarpininkauti, kad būtų pavesta eiti ir direktoriaus pareigas.“ Deja, J. Zikaras siūlomų direktoriaus pareigų atsisakė.

Vėliau J. Zikaras šios mokyklos, 1941 metais pertvarkytos į Kauno taikomosios dailės institutą, direktoriaus pareigų neišvengė. Byloje yra Švietimo ministerijos 1941 m. liepos 7 d. raštas J. Zikarui, kuriame parašyta, kad Švietimo ministro 1941 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 3 jis paskirtas laikinai eiti Kauno dailės mokyklos direktoriaus pareigas. Tačiau tuo metu, vykstant karui ir įsitvirtinus Vokietijos okupaciniam režimui, vietoj laikinai direktoriaus pareigas ėjusio J. Zikaro 1941 m. rugpjūčio 7 d. buvo paskirtas naujas direktorius.

Reikšmingesni kiti byloje esantys dokumentai – J. Zikaro pasirašytas iškilmingas pasižadėjimas, negailint savo jėgų, ginti Lietuvių Tautos ir Valstybės garbę, dirbti jų gerovei, 1941 m. lapkričio 20 d. ir 1944 m. lapkričio 14 d. rašytos jo autobiografijos. Pastarojoje, rašytoje jau sugrįžus sovietinei okupacijai, J. Zikaras savo kūrinių sąraše nevengė paminėti jo sukurtų Žuvusiems už Lietuvos laivę ir Laisvės paminklų Kaune. Nebijojo įvardinti, kad jo padaryti du bareljefai karininko Antano Juozapavičiaus tiltui Alytuje vaizduoja A. Juozapavičiaus kovą su bolševikais.

Rengiant parodą ir pradėjus dėlioti J. Zikaro nuotraukas, pastebėta mums panevėžiečiams įdomus faktas: J. Zikaras visą laiką buvęs su ūsais, o Panevėžyje iš pradžių dar ir su barzdele, išvykęs į Kauną, juos nusiskuto. Kodėl šį savo įvaizdį, išvažiavus į Laikinąją sostinę, jam buvo svarbu pakeisti, oficialiuose įstaigų dokumentuose rasti jau neįmanoma. Ko gero, tą pasakyti ir paaiškinti galėtų atsiminimus ir J. Zikaro gyvenimą gerai išnarpliojusi J. Zikaro namų-muziejaus Kaune vadovė Rasa Ruibienė.

Paroda „Juozas Zikaras: ką liudija dvi skulptoriaus asmens bylos“ Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filiale veiks iki 2022 m. vasario 28 d. Kviečiame apsilankyti. Daugiau informacijos teirautis tel. 8 698 87672.

Juozas Zikaras Panevėžyje. [1928 m.]. Lietuvos literatūros ir meno archyvas. F. 377, ap. 1, b. 3, l. 5.
Leonas Kaziukonis, Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo vedėjas

AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: