Ką reiškia „profilaktinė ginekologinė apžiūra“?

„Jei nieko neskauda – kam eiti pas gydytoją?“ Tokį požiūrį vis dar dažnai tenka girdėti kalbant apie ginekologo kabinetą, tačiau būtent profilaktinė ginekologinė apžiūra gali padėti aptikti rimtas ligas dar joms nepasireiškus.

Apžiūra, kuri gali išgelbėti gyvybę

Profilaktinė (arba rutininė) ginekologinė apžiūra – tai reguliarus moters lytinės sveikatos tikrinimas, kai nėra jokių nusiskundimų. Jos tikslas – anksti pastebėti pokyčius, kurie geba sukelti rimtų sveikatos problemų, ir užkirsti joms kelią.

Kaip aiškina gydytoja ginekologas Vilniuje Laura Adomaitienė: „Moterys dažnai ateina tik tada, kai kažkas jau labai blogai – kraujuoja, skauda, atsiranda keistos išskyros. Tačiau ginekologija tuo ir unikali, kad kai kurios pavojingos ligos, pavyzdžiui, gimdos kaklelio vėžys – ilgai nesukelia jokių simptomų. Jas galima aptikti tik profilaktiškai“.

Ką tikrina per profilaktinę apžiūrą?

Vizito metu gydytojas atlieka keletą svarbių veiksmų. Įprastai profilaktinė ginekologinė apžiūra apima:

• Pokalbį apie menstruacijas, lytinį gyvenimą, kontracepciją, bendrą savijautą.
• Lytinių organų apžiūrą (išorinę ir vidinę), įvertinant galimus uždegimus, darinius ar kitus pakitimus.
• Gimdos kaklelio tepinėlį (PAP testą) – tyrimą, kuris padeda nustatyti ikivėžinius pakitimus.
• Makšties tepinėlio tyrimą, jei įtariama infekcija.
• Kartais – ultragarsinį tyrimą, jei moteris skundžiasi skausmu ar turi ginekologinių ligų istoriją.

Gydytoja Adomaitienė pabrėžia, kad vien PAP testas gali padėti užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžiui, jei atliekamas reguliariai: „Tai greitas, neskausmingas tyrimas, kuris gali išgelbėti moters gyvybę. Nustatome ikivėžinius pakitimus dar tada, kai moteris nieko nejaučia. Tai – viena sėkmingiausių prevencinių priemonių medicinoje“.

Kaip dažnai reikia lankytis profilaktiškai?

Dauguma ginekologų rekomenduoja:

• Kartą per metus – jei moteris yra lytiniame gyvenime, neturi nusiskundimų ir PAP tyrimo rezultatai geri.
• Kas 2–3 metus – jei atliekami pažangesni tyrimai (pavyzdžiui, kartu su ŽPV testu).
• Dažniau – jei moteris turi gimdos kaklelio pakitimų istoriją, susilpnintą imunitetą, dažnai keičia partnerius ar yra nėščia.

Net ir moterims po menopauzės profilaktinė apžiūra išlieka svarbi. Vėžiniai susirgimai ar makšties gleivinės atrofija taip pat gali būti nustatyti tik gydytojo kabinete.

Ar reikia jaudintis prieš tokį vizitą?

Daug moterų jaučia nerimą – tiek dėl diskomforto, tiek dėl baimės išgirsti nemalonią diagnozę. Ginekologė Ieva Jasaitytė sako, kad tai normalu, bet neturėtų tapti priežastimi vengti vizito: „Vizitas neturi būti nemalonus. Mes, gydytojai, esame tam, kad padėtume – ne teistume. Kuo anksčiau pastebime problemą – tuo paprasčiau ją išspręsti. Atidėlioti reiškia rizikuoti“.

Taip pat svarbu žinoti, kad šiuolaikiniai ginekologijos kabinetai jau seniai nebeprimena senų ligoninių. Dauguma jų modernūs, patogūs, o vizitai – greiti ir jautrūs paciento privatumo poreikiams.

Ką dar galima aptarti per profilaktinę apžiūrą?

Ginekologo vizitas – tai ne tik gimdos kaklelio ar makšties būklės patikra. Tai ir proga aptarti:

• Kontracepcijos galimybes.
• Planuojamą nėštumą.
• Menstruacijų ciklo sutrikimus.
• Seksualinę sveikatą.
• Šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimus.
• Odos pakitimus lytinių organų srityje.

Tai saugi erdvė atvirai pasikalbėti apie visus moteriškos sveikatos klausimus, net jei jie atrodo nejaukūs ar „kvaili“.

Kodėl nereikėtų laukti, kol „kažkas atsitiks“?

Kadangi daugelis ginekologinių ligų ilgą laiką nesukelia simptomų – profilaktinė apžiūra tampa vienintele galimybe laiku jas aptikti.

Gydytoja Jasaitytė pabrėžia: „Kiekvienais metais mes nustatome dešimtis ikivėžinių būklių, kurios be apžiūros būtų likusios nepastebėtos. Tai ne skaičiai – tai moterys, kurioms laiku suteikta pagalba“.  Profilaktinė ginekologinė apžiūra – tai prevencinė priemonė, kuri padeda išsaugoti moters sveikatą, vaisingumą ir net gyvybę. Ji būtina net tada, kai atrodo, kad viskas gerai. Vizitas trunka vos keliolika minučių, tačiau jo nauda – neįkainojama.

Jei galvoji, kad „dabar ne laikas“, pagalvok iš naujo. Kaip sako gydytoja Adomaitienė: „Geriausias laikas pasirūpinti savo sveikata – kai dar nejauti jokių simptomų. Profilaktika visada lengvesnė už gydymą“.