Panevėžio 500 metų jubiliejaus šventinė karnavalinė eisena. 2003 m. rugsėjo 7 d. Antano Gylio nuotrauka. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rankraštynas. F48-368.

Kada pradėta minėti ir švęsti Panevėžio gimtadienį?

Kasmet rengiama Panevėžio gimtadienio šventė yra svarbiausias ir didžiausias miesto renginys. Pasitelkę archyvų dokumentus, pamėginkime atsekti šios jau daug metų vykstančios šventės ištakas.

Mūsų kraštietė istorikė Ona Maksimaitienė Panevėžio įkūrimo datą nustatė 1961 metais. Miesto gimimo liudijimu tapo Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio 1503 m. rugsėjo 7 d. dovanojimo raštas Ramygalos bažnyčiai. Jį vykdant, Ramygalos klebonas ant stataus dešiniojo Nevėžio kranto, prie kelių į Venslaviškį ir Vabalninką sankryžos, pastatė medinę bažnytėlę ir čia pradėjo kurtis Panevėžys.

Bet anuomet sovietmečiu tradicija minėti Panevėžio gimtadienį nesusiformavo. Jis buvo prisimenamas tik vienu kitu straipsniu spaudoje. Per visą sovietmečio laikotarpį be Kraštotyros muziejaus 1973 metais surengto Panevėžio įkūrimo 470 metų jubiliejaus paminėjimo, daugiau jų nebuvo. To meto miesto valdžia su bažnyčios pastatymu susijusį Panevėžio įkūrimą plačiau minėti aiškiai vengė. 1503 m. rugsėjo 7 d. Aleksandro raštas kurį laiką pačių muziejininkų buvo eksponuojamas seniausiame Panevėžio pastate įrengtoje ateizmo ekspozicijoje ir aiškinama, kad „religija tėra įrankis darbo žmonėms išnaudoti“.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, artėjo Panevėžio įkūrimo 490 metų jubiliejus. Iniciatoriais minėti šį jubiliejų buvo Panevėžio istorikai, susibūrę į Lietuvos istorijos draugiją. Jie 1992 m. sausio 28 d. raštu kreipėsi į Panevėžio miesto merą Stanislovą Mačiulį ir miesto tarybos kultūros komisijos pirmininką, dabartinį merą Rytį Mykolą Račkauską, kad Panevėžio 490 metų jubiliejui pažymėti būtų sudarytas organizacinis komitetas. Istorikai nemažą dalį savo darbų planavo skirti šiam jubiliejui ir organizaciniam komitetui turėjo pasiūlymų. Netrukus 1992 m. kovo 2 d. mero potvarkiu Nr. 95 buvo sudaryta organizacinė komisija iš 29 narių.

Tuo metu labai trūko leidinių apie Panevėžį. Istorikai kitu raštu Panevėžio valdžią paragino imtis priemonių, kad miesto 490-ųjų metinių sukakčiai būtų išleista Onos Maksimaitienės prieš daug metų parengta Panevėžio istorija bei „Minties“ leidyklos užsakymu Mariaus Glinsko paruoštas Panevėžio turistinis vadovas. Kraštotyros muziejus įsipareigojo išleisti senuosius Panevėžio atvirukus bei parengti miesto istorijai skirtą straipsnių rinkinį. Pavadintas „Panevėžio istorijos fragmentai“ jis kitais metais ir išėjo. Panevėžio jubiliejui buvo planuojama surengti mokslinę konferenciją ir Lietuvos istorijos draugijos Panevėžio skyrius kartu su Kraštotyros muziejumi dar 1992 metais organizavo jos “generalinę repeticiją”. Pirmojoje konferencijoje, pavadintoje „Iš Panevėžio praeities“, kurioje be istorikų dar dalyvavo kraštotyrininkai, buvo perskaityta 16 pranešimų.

Panevėžio miesto valdybos Kultūros skyrius parengė miesto jubiliejaus renginių programą. Pasirengimas jubiliejui vyko visus 1993 metus. Buvo patvirtintas naujas Panevėžio herbas, miesto vėliava, sukurta puiki jubiliejinė emblema. Miesto savivaldybei užsakius, kino operatorius ir režisierius Jonas Čergelis sukūrė tris Panevėžiui skirtus filmus. Renginiai, skirti Panevėžio 490 metų jubiliejui, vyko visą savaitę rugsėjo 13–19 dienomis. Iš jų svarbesni ir panevėžiečių gausiai lankyti: tarptautinis lėlių teatrų festivalis „Lagaminas“, tautodailininkų darbų paroda ir mugė, meninių kolektyvų koncertai, įvairios parodos, susitikimai su rašytojais, kitais žymiais žmonėmis. Šventinę mugę taip pat organizavo Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

Neužmirštas Panevėžio gimtadienis buvo ir kitais metais. Rugsėjo 7 d. per miestą pražygiavo „Garso” pučiamųjų instrumentų orkestras, Švč. Trejybės bažnyčioje už Panevėžį ir panevėžiečius buvo aukojamos šv. Mišios, po jų dainavo džiazo ansamblis „Jazz Singers Band“, vadovaujamas Giedriaus Jakubėno. Panevėžio gimtadieniui skirtų koncertų vyko daugiau. Ne vienas kultūros darbuotojas siūlė, kad rugsėjo 7-oji taptų tradicine miesto gimtadienio švente. Panevėžio miesto taryba, apsvarsčiusi šį klausimą 1994 m. spalio 28 d. posėdyje, priėmė sprendimą rugsėjo 7-ąją paskelbti Panevėžio miesto diena ir ją minėti kasmet.

Iš pradžių šiai dienai paminėti daug renginių nevyko. Pasitenkinama buvo savivaldybėje surengtu iškilmingu miesto tarybos posėdžiu, Panevėžiui labiausiai nusipelniusių žmonių pagerbimu, miesto vėliavos pakėlimu bei nedideliu koncertu prie savivaldybės. 1996 metais Skaistakalnyje dar buvo organizuota chorų šventė ir tautodailės mugė, Dailės galerijos kiemelyje vyko folklorinių ansamblių vakaronė, Kranto gatvėje atidengtas paminklas Juozui Balčikoniui. Vėliau be vietinių atlikėjų, kolektyvų, ansamblių pradėta kviesti daugiau svečių, šventė įgavo kitokių akcentų ir spalvų, įtraukė gausybę gyventojų. Iškilmingai su festivaliais, mugėmis, koncertais, karnavaline eisena, paminklo Panevėžio įkūrėjui Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Aleksandrui Jogailaičiui atidengimu, praėjo miesto 500 metų jubiliejus.

Panevėžiečiai, pradėję minėti ir švęsti miesto gimtadienį, buvo vieni pirmųjų Lietuvoje. Pirmieji surengę tokią miesto šventę dar sovietmečiu, 1986 metais, buvo šiauliečiai. Jie jau tada miesto 750-ųjų metinių sukaktį pažymėjo su daug renginių. Ir tik vėliau posovietiniu laikotarpiu miesto gimtadienio šventes pradėjo rengti kiti miestai. Tarp jų Panevėžys kartu su Vilniumi čia jau buvo pirmieji.

Panevėžio 490 metų jubiliejaus šventinis koncertas Nepriklausomybės aikštėje. 1993, rugsėjis. Antano Gylio nuotrauka.
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rankraštynas. F48-80.
Panevėžio miesto tarybos sprendimas dėl rugsėjo 7-osios paskelbimo Panevėžio miesto diena. 1994 m. spalio 28 d.
Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas. F. 1102, ap. 1, b. 73, l. 230.
Panevėžio 500 metų jubiliejaus šventinė karnavalinė eisena. 2003 m. rugsėjo 7 d. Antano Gylio nuotrauka.
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rankraštynas. F48-368.

Leonas Kaziukonis, Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo vedėjas


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: