Komentarai - 2016-06-22

Kada studentai augina „finansinius raumenis“?

„Swedbank“ užsakymu atliktos studentų apklausos duomenimis, svarbiausias studentų pajamų šaltinis yra tėvų ir artimųjų parama, o daugiau nei 90 proc. studijuojančiųjų sulaukia ir nefinansinės tėvų paramos. Tačiau tik trečdaliui studentų pakanka gaunamų lėšų – kas mėnesį pinigų pritrūksta kas penktas studentas, dar beveik penktadalis susiduria su pajamų stygiumi bent kartą per ketvirtį. Be to, apklausa rodo, kad beveik 40 proc. studentų visai neatideda lėšų taupymui.

Kalbant apie savarankišką gyvenimą pradėjusių ir studijuojančių jaunų žmonių finansus, panašios tendencijos vyravo ir prieš 4 metus, kuomet toks studentų tyrimas buvo atliktas pirmą kartą. Tai tik patvirtina, kad savarankiško finansinio gyvenimo pradžia visuomet yra panaši ir ją apibūdinti galima taip: mažos pajamos, kurių pagrindinis šaltinis yra tėvai, pinigų stygius ir nestabilūs taupymo įpročiai.

Vidutinės studento pajamos svyruoja tarp 201 ir 300 eurų per mėnesį, o vidutinės išlaidos apie 300 eurų. Daugiausiai studentai per mėnesį išleidžia maistui (apie 90 eurų) ir būstui (apie 70 eurų), o trečia pagal dydį išlaidų kategorija yra pramogos. Pritrūkę lėšų studentai dažniausiai mažina vartojimą, naudoja santaupas arba skolinasi iš tėvų ir draugų.

Labai svarbu, kad tėvai, artimieji ir pedagogai prie studentų savarankiško gyvenimo pradžios prisidėtų ne tik finansine parama, įskaitant „beprocentes paskolas“, bet ir padėtų ugdyti finansų planavimo bei taupymo įpročius. Skolinimasis iš tėvų yra trečia pagal populiarumą priemonė mėnesio pabaigoje papildyti piniginę, tačiau nesibaigianti tėvų finansinė parama nepadeda ugdyti finansų valdymo įgūdžių, priešingai – ji gali sukurti iliuziją, kad pinigų galima gauti, kada tik jų prireikia.

Studentišką biudžetą valdyti būtų lengviau, jei studentai turėtų bent šiek tiek santaupų nenumatytiems atvejams. Apklausa parodė, kad tik 20 proc. studentų taupo reguliariai, dar 44 proc. apklaustųjų pinigų atsideda nereguliariai.

Papildomas darbas yra antras pagal populiarumą studentų pajamų šaltinis, tačiau maždaug pusė apklaustųjų teigia, kad derinti darbą ir studijas yra sudėtinga. Šiek tiek daugiau nei pusė studentų taip pat mano, kad sudėtinga susirasti darbą nebaigus studijų. Taigi vasara yra tas metas, kurį vertėtų išnaudoti papildomoms pajamoms gauti. Vasarą nereikia derinti mokslo ir darbo tvarkaraščių, taip pat šiuo metų laiku gausu sezoninių darbų. Be to, sezoninį darbą galima derinti su pažintine kelione ar kalbų mokymusi.

Vasara taip pat yra puikus metas atlikti praktikai ir įgyti realios darbo patirties, kuri padėtų didinti jaunų žmonių aktyvumą darbo rinkoje. Gerai atlikta praktika ir puikios rekomendacijos baigus studijas padės lengviau įsitvirtinti darbo rinkoje, nes didžioji dalis darbdavių pirmenybę teikia darbuotojams „su patirtimi“. Lietuvoje jaunų iki 24 metų amžiaus žmonių įsitraukimas į darbo rinką yra dukart ar net triskart mažesnis, nei tokiose pažengusiose valstybėse, kaip Danija, Švedija, Japonija ar Kanada.

Praktika galėtų padėti išsigryninti ir profesines svajones bei lūkesčius. Pavyzdžiui, gali paaiškėti, kad užsiimti norima veikla visai nereikia bakalauro laipsnio ar juo labiau magistro diplomo, todėl gal neverta studijų trukmės ištempti iki 4 ar juo labiau 6 metų. Ypač turint omenyje, kad, tyrimo duomenimis, tie 4–6 metai nugula svaria našta ant studentų tėvų pečių.

Kuo anksčiau jauni žmonės įsilies į darbo rinką, tuo didesnė bus jų finansinė nepriklausomybė ir tuo pačiu didesnė finansinė laisvė jų tėvams. Be to, jaunuoliams yra paprasčiau užsiimti norimos veiklos paieškomis ir bandymais save realizuoti, nes jie yra laisvesni keisti darbovietę, darbdavį, gyvenamąją vietą ar mokymosi profilį.
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Odeta Bložienė


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: