Kai miestiečiai privalėjo laistyti dulkėtas gatves

1941 m. balandžio 16 d. Panevėžio m. valdžia nagrinėjo miesto tvarkos ir švaros klausimus. Aptarta, kaip turi būti tvarkomos gatvės, aikštės ir šaligatviai, valomi kiemai ir namų stogai, prižiūrimi šuliniai, kaip palaikyti laiptų bei viešo naudojimo įrenginių švarą, taip pat gatvėse, viešuosiuose soduose, kiemuose. Neliko nepastebėti ir miestui ypač aktualūs sanitarijos ir asenizacijos (nuotekų išvežimas, kai nėra kanalizacijos) klausimai: kaip laikyti naminius gyvulius, prižiūrėti šunis, kovoti su ligas platinančiomis žiurkėmis, taip pat, kaip rūpintis  išviečių duobių valymu, šiukšlių dėžių, atmatų duobių nešvarumų išvežimu, įvairių užterštų vietų dezinfekcija, kaip naudoti asenizacijos transportą.

Gatves, aikštes ir šaligatvius valyti pavesta įstaigų ir namų administracijoms, statytojams ir privatiems namų savininkams. Jie privalėjo valyti pusę gatvės, besiribojusios su jų sklypais. Su aikštėmis „besirubežiuojančių“ sklypų valdytojai privalėjo palaikyti švarą aikštėje per 6 metrus, skaičiuojant nuo gatvės griovelio į aikštės gilumą. Likusį aikštės plotą turėjo tvarkyti Komunalinio ūkio skyrius. Aikštės prie geležinkelio stoties valymas patikėtas stoties viršininko priežiūrai.

Turgavietes, kuriose prekiauta nuolat, ir besiribojančias su jomis gatvių dalis valyti ir laistyti pavesta turgaviečių administracijai.  Gatvės kioskų, paviljonų, prekybos stalelių savininkai privalėjo valyti gretimą grindinį 3 metrus į visas puses nuo kiosko, stalelio ar stovėjimo vietos.

Sodų, parkų, bulvarų, skverų valymas pavestas  toms organizacijoms  bei įstaigoms, kurių „žinioje šios vietos radosi“.

Įstaigų ar įmonių administracijos, namų savininkai, statytojai, namų administratoriai ir kt. privalėjo „daboti“ kiemų, vandens nutekėjimo vamzdžių, pastatų fasadų, tvorų, privažiavimų, langų, vitrinų, iškabų, kioskų, prekiavimo stalelių tvarką ir švarą iš gatvės ar aikštės pusės. Uždrausta teršti gatves, skersgatvius, aikštes, bulvarus, skverus ir kitas viešo naudojimo vietas šiukšlėmis, papirosų nuorūkomis, vaisių nuograužomis, saulėgrąžomis, riešutų kevalais, papirosų dėžutėmis ir pan.

Miesto ribose uždrausta apdirbti smėlį, molį ir kt. medžiagas, taip pat draudžiama be Komunalinio ūkio skyriaus leidimo krauti gatvėse ir ant šaligatvių gruzą (plytgaliai, susimaišę su moliu ar smėliu) bei statybines medžiagas. Komunalinio ūkio skyrius privalėjo „paimti apsaugon“ statybines medžiagas, kurių savininkai buvo nežinomi, o jų medžiaga sukrauta gatvėje be Komunalinio ūkio skyriaus leidimo.  Norėdami atsiimti savo turtą savininkai privalėjo padengti Komunalinio ūkio skyriui medžiagų saugojimo išlaidas. Benzino tiekimo punktų prižiūrėtojai privalėjo valyti gretimą grindinį 6 metrus į visas puses.

Uždrausta lipinti afišas ir skelbimus ant namų sienų, tvorų ir stulpų, juos kabinti leista tik tam skirtose vietose.

Ant šaligatvių ties gatvių sankryžomis, autobusų sustojimo vietose, ties paviljonais, kioskais ir prekybos staleliais parkuose, skveruose turėjo būti pastatyta šiukšlių dėžių. Taip pat nuspręsta, kad šiukšlių dėžes gamins ir kur reikia pastatys Komunalinio ūkio skyriaus darbuotojai. Dėžės turi būti pagamintos pagal nustatytą pavyzdį, tvarkingai prižiūrimos, šiukšlių prisirinkus valomos ne rečiau kaip kartą per dieną. Dėžes privalo valyti atitinkamo sklypo valdytojas.

Visi sklypų valdytojai mieste privalėjo laistyti jų valdomus šaligatvius, gatves ir aikštes. Nuo gegužės iki spalio mėn., esant sausam orui, šaligatvius, gatves ir aikštes buvo privaloma laistyti kiekvieną kartą prieš šlavimą, o centrinės gatvės – dar 12 val. dienos. Gatvių, skersgatvių, aikščių, šaligatvių rytinį valymą ir laistymą pavasario, vasaros ir rudens metu reikalauta baigti iki 7 val. ryto. Iki to laiko gatvės, skersgatviai, aikštės ir šaligatviai turėjo būti nuvalyti, nušluoti ir palaistyti. „Nuodugnus“ laistymas turėjo būti atliekamas tik pašalinus surinktas dulkes, šiukšles ir purvą. Esant sausam orui, skersgatviai, šaligatviai ir aikštės turėjo būti laistomos vandeniu ne tik po valymo, bet ir prieš jį. Gyvulių (arklių ir kt.) mėšlas iš gatvių ir nuo šaligatvių  turėjo būti pašalinamas tuojau pat, o šiukšlės ir purvas – kasdien nuo 7 val. ryto iki 18 val. vakaro. Jei laistant paaiškėtų, kad dalis grindinio ar šaligatvio yra užteršta, prieš laistant tas vietas reikėjo nuvalyti.

Uždrausta šiukšles, įvairius nešvarumus ir purvą versti į Nevėžio upę, griovius bei tvenkinius, plukdyti šiukšles ir kitas atmatas vandens nuleidžiamaisiais grioveliais. Uždrausta  plauti indus, baltinius, vežimus ir kt. gatvėse, ypač prie vandentiekio kranų ir šulinių. Taip pat uždrausta pilti į gatvę bei šaligatvius  bet kokius skysčius. Purvą ir šiukšlės iš gatvių, aikščių ir kiemų reikėjo vežti į specialiai tam skirtas vietas.

Žiemą sniegą ir ledą nuo šaligatvių reikalauta nuvalyti kasdien iki 7 valandos ryto. Slidžius šaligatvius reikėjo barstyti smėliu. Griežtai uždrausta žiemą nešti šaligatviu vandenį. Atodrėkio metu, kai sniegas ištižęs ir važiuoti netinkamas, atskiru milicijos liepimu sniegas ir ledas nuo gatvių turėjo būti šalinamas. Nereikalingas sniegas ir iškirstas ledas iš miesto centro ir didelio judėjimo gatvių turėjo būti išvežamas per dvi dienas, o iš kitų vietų – per savaitę.

Buvo uždrausta  gatvėse ir balkonuose dulkinti kilimus, nešvarius drabužius.  Taip pat neleista balkonuose ir po langais džiovinti skalbinių.

Paskelbta, kad šis nutarimas veikia Panevėžio miesto teritorijoje ir įsigalioja per 15 dienų nuo jo paskelbimo spaudoje. Prižiūrėti, kaip nutarimas vykdomas, pavesta  milicijos darbuotojams ir sanitarijos inspektoriui.

Emilija Juškienė

Panevėžio kraštotyros muziejaus

Istorijos skyriaus vyresn. muziejininkė