Kai rūpiniesi dantimis – rūpiniesi gyvenimo kokybe

Ar žinojote, kad net ir vieno danties praradimas ilgainiui gali sukelti visos burnos sveikatos sutrikimus, o neišgydytas kariesas susijęs su padidėjusia širdies ligų, diabeto ir kvėpavimo takų infekcijų rizika? Nors burnos sveikata dažnai vis dar nustumta į šalį, mokslas aiškiai rodo – odontologinė priežiūra turi tiesioginę įtaką bendrai organizmo būklei ir gyvenimo trukmei.

Vis daugiau pacientų renkasi prevenciją, estetinį gydymą ir ilgalaikius sprendimus, tačiau vis dar gajus mitas, kad dantų gydymas – tik tada, kai skauda. Būtina keisti požiūrį, remiantis ne emocijomis, o moksliškai pagrįstais faktais.

Kas nutinka, kai gydymas atidedamas?

Remiantis Lietuvos higienos instituto 2023 m. duomenimis, net 87 % suaugusiųjų Lietuvoje turi bent vieną dantį su pažeista ar senai keista plomba, o daugiau nei 45 % gyventojų virš 50 metų jau yra praradę kelis ar visus krūminius dantis. Tai ne tik skaičiai – tai tūkstančiai žmonių, kurie kasdien patiria kramtymo, kalbos, net kvėpavimo diskomfortą.

Pasak gyd. odontologės Audronės Žebrauskienės, dirbančios Azklinika.lt: „Vienas dažniausių nusiskundimų – prarastas dantis galinėje zonoje, kuris pacientui „neatrodo svarbus“. Tačiau per metus ar dvejus tai gali sukelti visos žandikaulio struktūros pokyčius, sąkandžio sutrikimus, o vėliau – papildomą finansinę ir sveikatos naštą“.

Tyrimai rodo, kad praradus bent vieną dantį ir jo neatkūrus – dantų migracija į tuščią tarpą prasideda jau po 3–6 mėnesių, o žandikaulio kaulo nykimas gali siekti iki 25 % per pirmus metus. Tai reiškia, kad delsiant – ateityje prireiks kur kas sudėtingesnių procedūrų, o kai kuriais atvejais implantacija tampa neįmanoma be papildomo kaulo priauginimo.

Implantai – ne prabanga, o strateginė sveikatos investicija

Šiuolaikiniai dantų implantai – tai ne tik natūraliai atrodantys dantys, bet ir funkcionalumo atstatymas. Burnos chirurgas Laurynas Banys pasakoja: „Jeigu pacientas neteko danties ir nori ilgalaikio sprendimo – implantai yra pati patikimiausia išeitis. Šiandien jų prigijimo sėkmė siekia 96–98 %, o priežiūra – praktiškai identiška natūraliam dančiui“.

Remiantis žurnale Clinical Oral Implants Research publikuotu tyrimu, vidutinis implantų išlikimo laikas – daugiau nei 20 metų, kai jie tinkamai prižiūrimi. Tai reiškia, kad vienas sprendimas gali pakeisti dešimtmečius trunkantį diskomfortą ar klibančius protezus.

Be to, šiuolaikiniai implantai gaminami iš titano (biologiškai suderinamos medžiagos), kuri nesukelia alergijų ar atmetimo reakcijų. Tai – saugus, kliniškai patvirtintas metodas, kurį renkasi vis daugiau pacientų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Implantai – ne visada būtini: kada protezavimas yra geresnis pasirinkimas?

Ne kiekvienam pacientui būtina rinktis implantaciją. Kai kuriais atvejais protezavimas tampa efektyvesniu, greitesniu ir ekonomiškesniu sprendimu, kuris užtikrina ir funkciją, ir estetiką.

Šiuolaikiniai protezai jau seniai neprimena senųjų „plokštelių“, kurios dažnai kėlė nepatogumų. Dabar galima rinktis fiksuotus, individualiai pritaikytus, natūraliai atrodančius protezus, kurių niekas net neįtaria esant dirbtiniais.

Kaip pažymi gydytoja Žebrauskienė: „Modernus protezavimas leidžia atkurti tiek pavienius dantis, tiek visą žandikaulį. Sprendimas parenkamas individualiai, priklausomai nuo kaulo kiekio, sveikatos būklės ir paciento lūkesčių“.

Protezai dažnai tampa puikiu pasirinkimu tiems, kuriems:

• Kaulo tūris per mažas implantacijai.
• Yra rimtų gretutinių ligų (pavyzdžiui, osteoporozė ar cukrinis diabetas).
• Reikia greito sprendimo.
• Implantacija per brangi ar nekompensuojama.

Statistika rodo, kad apie 35 % vyresnių nei 70 metų pacientų vis dar renkasi klasikinius protezus, ypač jei netenkama didesnės dalies dantų ar viso žandikaulio.

Tuo tarpu protezai ant implantų tampa aukso standartu tiems, kurie vertina patogumą, estetiką ir stabilumą. Tai puikus sprendimas vyresniame amžiuje, kai norisi kuo mažiau rūpesčių, bet kuo daugiau gyvenimo kokybės.

Tinkamiausias sprendimas – kai rūpinamasi ne tik dantimis, bet ir žmogumi

Pasirinkti tarp implantų, protezų ar kitų gydymo metodų gali būti nelengva, ypač kai galvoje sukasi daugiau klausimų nei atsakymų. Tačiau kiekviena situacija – unikali, todėl sprendimas negali būti vieno specialisto kompetencijoje.

„AZ klinikoje“ gydymo planas kuriamas komandos principu – jame dalyvauja terapeutas, ortopedas, burnos chirurgas ir burnos higienistas. Toks tarpsritinis bendradarbiavimas leidžia įvertinti ne tik klinikinę situaciją, bet ir psichologinius bei finansinius paciento aspektus. Kontaktus rasite paspaudę čia.

Burnos chirurgas Laurynas Banys pabrėžia: „Pacientas nėra tik burnos ertmė. Tai – žmogus su savo baimėmis, prioritetais, sveikatos istorija. Mūsų tikslas – padėti jam suprasti visą gydymo eigą ir pasiūlyti ilgalaikį sprendimą“.

Statistika rodo, kad klinikinės komandos sprendimu grįsti gydymo planai 30–40 % rečiau reikalauja korekcijų arba pakartotinių procedūrų (palyginti su individualiai priimtais sprendimais). Tai – dar vienas įrodymas, kad kokybė slypi bendradarbiavime.

Rinktis dantų gydymą – tai ne vien techninis sprendimas. Tai dialogas tarp žmogaus ir gydytojo, paremtas pasitikėjimu, aiškumu ir rūpesčiu.