Kaimų ir žmonių lankymas

Su mokytoja, visuomenininke Ona Urbonavičiūte tenka karu pasižvalgyti po savąjį kraštą. Ji gyvena Vilkiškių kaime, Pumpėnų seniūnijoje, Pasvalio rajone. Gražų savaitgalį susiruošiau ją aplankyti. Ji dažnai išsiskiriant sakydavo: „Grįždama namo perduok linkėjimus mano tėvelio gimtojo Pakaušių kaimo laukams”.

Vieną savaitgalį myniau dviračiu į Kriklinius aplankyti savo prosenelių kapų. Netoli Kriklinių stovi neseniai pastatytas kryžius su užrašu: „Dieve, saugok nuo Korono viruso.2020“. Nusilenkiu jam, stovėdamas kryžkelėje sutinka ir palydi keliaujančius. Krikliniuose užsukau pas Janina Stašytę. Ji grįžusi iš Kauno slaugyti senos motinos Onos Stašienės, taip ir atliko gyventi Krikliniuose. Janina devynerių buvo išvežta į Sibirą. Tremtinės dalią patyrė ir jos Motina, grįžo tik nebuvo kur prisiglausti grįžus. Neprapuolė, nes buvo darbštūs, pasistatė savą pastogę. Janina Lietuvoje baigė mokslus, sąžiningai dirbo. Visada buvo ir yra gerbiama.

Būtinai privalau aplankyti Stanislavą Mažylienę, gyvenančią Kriklinių vienkiemyje. Ten užsuku. Sodyboje mažai bėra ženklų menančių visuomenininką, kraštotyrininką Antaną Mažylį. Laikas daug ką keičia, jis jau Kriklinių kalnelyje. Pasidaliname prisiminimais, prisimename mudviejų vyrų veiktus darbus ir išsiskiriame su viltimi dar pasimatyti.

Kelias veda pro Vilkiškių kaimą, ten aplankau mokytoją, nenuilstančią visuomenininkę Oną Urbonavičiūtę. Pavaišinta jos keptu pyragu, kvapnia kava, pasidžiaugiu jos darželiais ir žygin. Keliaujame jos gimtojo Jurkašiškio link. Daug atmenanti Onutė dar namų kieme man pasakoja, kad Jurkašiškis, buvęs senovinis kaimas, vadintas Užsieniu. Šį kaimą žymi paminklinis akmuo su kaimo pavadinimu „Jurkašiškis“. Atmintis akmens fundatorius ir statytojas aplink žemes dirbantis ūkininkas Stanislovas Aleksandravičius. Kaimo pavadinimą ir papuošimą akmenyje iškalė skulptorius Valius Remeika iš Saločių. Lauko keliukais nukeliavus iki jos gimtosios sodybos, sustojame po galingu ąžuolu. Ji tiksliai išdėsto: „Ąžuolo apimtis keturi metrai keturiasdešimt centimetrų, o aukštis 27 metrai. Ties Jurkašiškio ir Kirkiliškio kaimų riba yra dar vienas ąžuolas su dreve kamiene“.

Pasukame link to ąžuolo. Iš pradžių einame puikiai sudygusių žirnių lauku. Prieiname mūru stovintį bebaigiantį žydėti žieminių rapsų lauką. Geltona jūra prieš akis. Susirandam technologines vėžes ir keliaujame per rapsų mišką. O. Urbonavičiūtė pasakoja, jog drevėtasis ąžuolas dar kasmet paauga apie vieną milimetrą, nors jis siejamas su 1863 metų sukilimu. Mokslininkų yra apmatuotas – apimtis 5 m., o aukštis 19 m. Stovim po nuo seno vadinamu metiežninkų ąžuolu ir ji dėlioja: 18 amž. Jurkašiškio kaime gyveno Jono ir Petro Čingų, Jono, Marcijono, Kazimiero Nasiščionių šeimos. Vėliau, 19 amž. gyveno Keršanskai, Tamulioniai, Melinskai. Nuo 19 amž. pabaigos čia liko gyventi Jono Nasiščionio šeimos palikuonys.

Vakarėja sugrįžus į Vilkiškius pasuku Kliuokmaniškio kaimo link. Pro gerojo ūkininko Stanislovo Aleksandravičiaus sodybą. Žinau jo darbštumą, kuklumą ir dosnumą. Daug tokių ūkininkų nepažįstu, bet sutikus tokį žemdirbį, žemai jam lenkiuos. Pasuku link Puodžiūnėlių, Kerbušių, Pūkių, Gegužnės. Temstant pilna įspūdžių pasiekiu Paįstrį.

Ona Striškienė, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Sponsored video


Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: