Kaip apsipirkti mokyklai pagal „Alfa“ kartą?

Naujausi tyrimai rodo, kad naujoji „Alfa“ vaikų karta jau dabar daro didžiulę įtaką pasaulinei ekonomikai, tiesiogiai ar netiesiogiai diktuodama, kur išleidžiamas šeimos biudžetas. Ši dideliu skaitmeniniu raštingumu ir socialiniu sąmoningumu pasižyminti karta įdomi ir tuo, kad beveik 7 iš 10 šio amžiaus vaikų visame pasaulyje renkasi tvariai pagamintas prekes, tad, pasak knygynų tinklo „Pegasas“ mokyklinių prekių kategorijos vadovės Vitalijos Silevičienės, artėjant naujiems mokslo metams, tėvams teks atidžiau peržvelgti mokyklinių prekių sąrašą.

„Alfa“ karta diktuoja tvarumą

„Kalbėti apie tvarumą šiais laikais – labai sunki užduotis. Ir ne todėl, kad tai nauja, todėl daug kam nesuprantama sritis, atvirkščiai – apie tvarumą dabar kalbama visais kanalais visomis temomis, todėl ši tema savotiškai „atšalo“. Visgi, apie tai kalbėti reikia dėl dviejų priežasčių.

Pirma: augantys „Alfa“ vaikai, dar nesulaukę pilnametystės, jau ženkliai diktuoja pasaulinių rinkų dienotvarkę – paskaičiuota, kad ši karta globaliai „valdo“ net 1,5 trilijono dolerių vertės namų ūkių išlaidų. Kaip? Žinoma, per savo tėvus: net 87 proc. konsultacinės bendrovės „McKinsey&Company“ visame pasaulyje apklaustų tėvų nurodė, kad jų vaikų nuomonė turi didelę reikšmę renkantis prekes ar paslaugas, o kiti tyrimai rodo, kad net 66 proc. šių po 2010 m. gimusių vaikų renkasi socialiai atsakingų įmonių gaminius. Logiška, kad „Alfa“ karta yra tokia ekologiškai sąmoninga – jie auga laikotarpiu, kai aplinkosaugos problemos yra ypač aktualios, todėl yra labiau informuoti apie klimato kaitą, plastiko taršą ir biologinės įvairovės praradimą, nei ankstesnės kartos, būdamos jų amžiaus.

Antra priežastis, kodėl ši tema dabar kaip niekad aktuali – baigtiniai žemės resursai ir klimato kaita, nes dėl neatsakingo vartojimo mūsų planetai gresia tapti dideliu šiukšlynu, kurį po mūsų paveldės ta pati „Alfa“ karta“, – kartų skirtumus įvardija V. Silevičienė.

Pasak jos, tokį jaunosios kartos nusiteikimą lemia ir socialiniai tinklai bei nuomonės formuotojai, nes 54 proc. „Alfa“ paauglių jiems reikalingų prekių ieško internete, o 25 proc. pirkimo sprendimams įtakos turi populiarių žmonių įrašai. Tačiau šeima ir draugai – ne paskutinėje vietoje: 28 proc. šios kartos vaikų teigia, kad jų pirkimo sprendimus labiausiai veikia draugų nuomonė, o 21 proc. – kad didelę įtaką pirkiniams daro šeimos nariai.

„Būtent todėl tėvams tenka didesnė atsakomybė renkant mokyklinio krepšelio prekes – ar pasirinkimą lems kaina, ar prekių kokybė, tokia svarbi jauniausiai kartai? Ne vienas tyrimas patvirtino, kad šie vaikai nori turėti mažiau daiktų, bet kokybiškesnių – jie labiau vertina produktus, kurie yra tvarūs ir ilgaamžiai, atitinka jų vertybes ir leidžia jiems išreikšti savo individualumą. Kitaip tariant, yra pasiruošę mokėti už kokybę ir to reikalauja iš savo tėvų.

Apskritai dauguma prekių ženklų pastaruoju metu persiorientavo į naują tendenciją ir kasmet rinkai pristato daugiau tvarių mokyklinių prekių – tai ypač matome kuprinių, gertuvių ir maisto dėžučių kategorijoje. Kaip pastebime ir tai, kad pigiausias prekes pirkinių mokyklai krepšelyje vis dažniau keičia tvarios – gal dėl kintančių visuomenės vertybių, o gal dėl to praktiškumo, nes remiantis įvairia statistika, apie 10–20 proc. pigių mokyklinių prekių dėl prastos kokybės sulūžta, suplyšta ar kitaip sugadinama“, – kodėl verta į savo pirkinių sąrašą įtraukti daugiau kokybiškesnių prekių, aiškina V. Silevičienė.

4 patarimai, padėsiantys apsipirkti tvariai

Pasak jos, tvarūs mokyklos reikmenys dažnai gaminami iš perdirbamų arba natūralių medžiagų, tokių kaip bambukas, perdirbtas plastikas ar medvilnė, taip pat naudojamos ir naujos technologijos, kurios leidžia iš augalinių medžiagų pagaminti bioplastiką bei iš visiems puikiai žinomų PET butelių pagaminti poliesterio audinį. Tuo tarpu pigūs pieštukai dažnai gaminami iš nekokybiškos medienos ar kompozitinių medžiagų, kurias sunku perdirbti, pigių rašiklių plastiko korpusas dažnai yra vienkartinis ir sunkiai perdirbamas dėl skirtingų plastiko rūšių ir sudedamųjų dalių, o pigiems sąsiuviniams naudojamas prastos kokybės popierius, kurio gamyboje gali būti naudojami balinimo ir cheminiai procesai, apsunkinantys perdirbimą.

Mokyklinių prekių ekspertė pataria, kad, norint išsirinkti ilgalaikį ir aplinkai nekenkiantį gaminį, reikėtų dairytis FSC (angl. Forest Stewardship Council) – tarptautinės ne pelno siekiančios organizacijos, kuri palaiko socialiai atsakingą pasaulio miškų tvarkymą, ženklu pažymėtų gaminių, nes tai rodo, kad jie yra pagaminti iš sertifikuotos medienos arba perdirbto popieriaus ir GRS (angl. Global Recycled Standard) ženklu pažymėtų prekių, nes tai reiškia, kad jos sertifikuotos ir pagamintos iš perdirbto plastiko.

„Vienas tokių mūsų turimų pavyzdžių – ergonomiškas plunksnakotis su nerūdijančio plieno ir iridžio grūdelių  antgaliu, kurio kotas – iš 100 proc. FSC sertifikuotos medienos iš Vokietijos, o dangtelio plastikas iš dalies pakeistas natūraliu pluoštu iš saulėgrąžų lukštų. Taip pat pastaruoju metu itin populiarios tapo kuprinės, kurios pagamintos iš 35 PET butelių – jas perkantiems paaugliams tapo savotišku kokybės ženklu taip prisidėti prie aplinkosaugos. Nors iš perdirbtų ar ilgalaikių kokybiškų medžiagų pagamintos prekės yra brangesnės, ilgalaikėje perspektyvoje tai apsimoka ne tik moraliniu, bet ir finansiniu atžvilgiu, nes daiktai tarnauja ilgiau ir jų nereikia pirkti pakartotinai jau po kelių mėnesių“, – apie kanceliarinių prekių naujoves pasakoja V. Silevičienė.

Pasak jos, puoselėti vaikų vertybes ir nenuskriausti šeimos biudžeto renkant mokyklinių prekių krepšelį padės 4 paprasti patarimai:

1. Panaudokite pernykštes prekes. Ruošdami vaiką į mokyklą, naudokite jau turimus rašiklius, pieštukus ir sąsiuvinius, kurie yra dar tinkami naudoti, nes jų paskirtis per metus tikrai nepasikeitė. Jeigu turima kuprinė pabodo, ją galima atnaujinti priklijuojamomis aplikacijomis ar ženkliukais su mėgstamais vaikų herojais, o jeigu kuprinę vaikas „išaugo“, įsigykite kokybišką naują su reguliuojamomis petnešomis, kad kitais metais šios problemos nereikėtų spręsti iš naujo.
2. Venkite perteklinio pirkimo. Sudarykite mokyklinių prekių sąrašą ir jo laikykitės – venkite impulsinių pirkimų ir pirkite tik tai, kas tikrai bus naudojama ir naudojama ilgai.
3. Rinkitės kokybę. Pirkite geresnės kokybės prekes, kurios tarnaus ilgiau ir sukurs mažiau atliekų – pavyzdžiui, daugkartinio naudojimo vandens gertuvės ir pietų dėžutės yra ilgaamžės, saugios sveikatai ir mažina plastiko atliekas, o geros kokybės kuprinės gali tarnauti nuo 3 iki 5 metų, kartais ir ilgiau, jei yra tinkamai prižiūrimos.
4. Rinkitės tvarias medžiagas ir prekės ženklus. Rinkitės prekes, pagamintas iš ilgalaikių medžiagų, tokių kaip metalas, medis ar perdirbtas plastikas, ir palaikykite prekės ženklus, kurie rūpinasi tvarumu.

„Pirkdami nekokybiškas prekes, nesusimąstydami prisidedame prie vartotojiškumo kultūros, kuri griauna pastangas kovoti su klimato kaita. Suvokimas, kokį pasauliui poveikį turi tradicinės mokyklinės prekės, yra pirmas žingsnis, kuris padeda apsipirkti sąmoningai – neperkant visko iš eilės ir nemedžiojant akcijų nekokybiškoms prekėms, kurios net tos mažos kainos vėliau pasirodo nevertos. Galų gale, finansinis įsivertinimas, kiek viena ar kita prekė gali tarnauti, yra puikus būdas savo pavyzdžiu ugdyti jaunąją kartą vartoti atsakingai, net jei kalbame ir apie vieną pieštuką“, – apie ką verta pamąstyti prieš rugsėjį pasakoja V. Silevičienė.