SEB nuotr.

Kaip gyventojų vartojimą paveiktų užsitęsusi didelė infliacija?

Komentaro autorius SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Dėl sparčios infliacijos Lietuvoje gyventojai ketina mažiau lankytis kavinėse ir restoranuose, pramogauti, pirkti buitinę įrangą, elektronikos prietaisus ir baldus. Labiausiai vartojimą mažinti ketina kukliausias pajamas gaunantys asmenys. Savo vartojimo artimiausiu metu keisti nežada mažiau negu kas penktas gyventojas. Tokius rezultatus atskleidė SEB banko užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa.

Lietuvoje metinė infliacija kovą perlipo 15 proc. slenkstį. Gyventojų pajamos augo lėčiau negu infliacija. Pavyzdžiui, vidutinė senatvės pensija vasarį buvo daugiau negu dešimtadaliu (apie 11 proc.) didesnė negu prieš metus, kovą pokytis turėjo būti panašus. „Sodros“ duomenimis, vidutinės apdraustųjų visomis socialinio draudimo rūšimis pajamos buvo beveik 13 proc. didesnės negu prieš metus, tačiau vasarį ir kovą metinis augimas turėjo būti lėtesnis. Norėdami vartoti tiek pat, kiek ir anksčiau, kai vartojimo prekės ir paslaugos kainos auga sparčiau negu pajamos, gyventojai turi mažiau taupyti. Jeigu nenorima mažiau taupyti arba nepavyksta iš viso bent kiek sutaupyti, neišvengiamai tenka ir vartoti mažiau.

Kol kas sausio ir vasario mėnesio oficialūs mažmeninės prekybos ir namų ūkių indėlių pokyčiai rodo, kad namų ūkiai nemažino vartojamų prekių ir paslaugų kiekio, o tiesiog taupė mažiau ir naudojo santaupas. Tačiau tęsiantis karui Ukrainoje ir liekant nežinomybei, kaip Lietuvai seksis atsisakyti prekybinių ryšių su Rusija ir Baltarusija, namų ūkių realusis vartojimo augimas gali ne tik lėtėti, bet ir mažėti. Žinoma, galbūt infliacija antrą pusmetį jau bus mažesnė, tačiau tam reikia ir palankios greitos karo Ukrainoje baigties, ir tam tikrų valdžios sprendimų.

Norint išsiaiškinti žmonių planuojamus veiksmus, reaguojant į šoktelėjusią infliaciją, mūsų atlikta gyventojų apklausa parodė, kad vartoti mažiau artimiausiais mėnesiais neketina 18 proc. apklaustųjų. Nestebina tai, kad didžiausia dalis iš neplanuojančių vartoti mažiau yra gyventojai, gaunantys didesnes negu vidutines šalyje pajamas – vadovai, kvalifikuoti specialistai, biurų darbuotojai. Labiausiai vartoti mažiau planuoja pensininkai ir nekvalifikuoti darbuotojai.

Akivaizdu, kad mažesnes pajamas gaunančių asmenų išlaidos energetikos produktams ir maistui, kurių kainos Lietuvoje auga labiausiai, yra daug didesnės, palyginti su jų visomis išlaidomis (sudaro apie pusę visų išlaidų), todėl infliacija tokiems asmenims smogia stipriausiai. Vienintelė paguoda nebent ta, kad pensininkų pajamos yra užtikrintos ir liks ne mažesnės negu dabar visus metus, priešingai negu kai kurių dirbančiųjų, kurie negali būti tikri nei dėl darbo vietos, nei dėl darbo užmokesčio pokyčių.

Mažins išlaidas ne pirmo būtinumo paslaugoms

Daugiausiai apklaustųjų apsilankymą kavinėse ir restoranuose minėjo kaip dažniausią paslaugą, kurios vartojimą ketina mažinti artimiausiais mėnesiais. Tą ketina daryti 54 proc. apklaustųjų. Taip pat į populiariausių ketinamų mažinti vartojimo prekių ir paslaugų sąrašą pateko pramogos, kelionės ir buitinė įranga, elektronika, baldai. Tokie pasirinkimai neturėtų stebinti, nes tai yra ne pirmo būtinumo prekės ir paslaugos, kurios dažniausiai žmonėms ir ateina į galvą planuojant, kam išlaidas būtų galima sumažinti greičiausiai.

Jeigu tokie gyventojų išlaidų mažinimo ketinimai taptų realybe, tai nebūtų palanku mūsų šalies ekonomikai. Mažesnis ne pirmo būtinumo paslaugų vartojimas šalyje reikštų mažesnius užsakymus paslaugų teikėjams ir kuklesnes pajamas. Kita vertus, kol kas oficialūs duomenys tokių pokyčių dar nerodo – ir vasario mėnesį Lietuvos gyventojai ir savo, ir kitose šalyse keliavo daug, o išlaidos maitinimo įstaigose, įvertinus infliaciją, taip pat buvo istoriškai didelės. Beje, labiausiai pramogų ir kelionių būtų linkę atsisakyti vyresnio, o ne jaunesnio amžiaus asmenys.

Mažiausiai žmonių ketina kukliau išlaidauti maistui, tačiau tai yra visiškai suprantama. Visgi mažiau energetinių produktų vartoti ketina beveik trečdalis (tik 31 proc.) apklaustųjų. Tai rodo, kad net ir toks šių produktų kainų šuolis nėra toks, kad beveik kiekvienas žmogus nuspręstų mažinti degalų suvartojimą.

Apskritai apklausos rezultatai rodo, kad sutaupyti per artimiausią pusmetį daugiau planuoja kas dešimtas asmuo. Keturi iš dešimties apklaustųjų teigia, kad sutaupys mažiau, trečdalis mano, kad sutaupyti visai nepavyks. Tą pačią tendenciją matėme ir ankstesnėse apklausose: sutaupyti nepavyks mažiausias pajamas gaunantiems asmenims – pensininkams ir bedarbiams. Toks laikotarpis, kai infliacija šalyje yra istoriškai didelė, o neapibrėžtumas dėl ekonomikos ateities padidėja netoliese vykstant karui, dar kartą parodo, kodėl gyventojams reikia turėti pakankamo dydžio santaupų. Jų turintys namų ūkiai bent jau trumpuoju laikotarpiu gali mažiausiai jaudintis dėl savo finansinės būklės ir keisti savo vartojimo įpročius.

SEB banko užsakymu gyventojų apklausą šių metų kovą atliko bendrovė „Norstat“. Apklausta 1 000 Lietuvos gyventojų, kurių amžius – nuo 18 iki 74 metų.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: