Kaip išlaikyti stiprią finansinę sveikatą?

Kokia yra mūsų finansinė sveikata, rodo ne tik stabilios pajamos ar sukauptas turtas, bet ir tai, kaip greitai galėtume turimą turtą parduoti ir už jį gauti pinigus, ir tai, kokiomis sąlygomis ir kokių galimybių turime skolintis. Apie tai, į ką svarbu atkreipti dėmesį, rūpinantis savo finansine sveikata, pataria SEB banko ir kreditų biuro „Creditinfo“ specialistai.

„Finansinė sveikata rodo žmogaus atsparumą finansinėms negandoms – kiek pablogėtų įprastos gyvenimo sąlygos, jei laikinai sumažėtų pajamos arba padidėtų išlaidos“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

„Finansinė sveikata svarbi kiekvienam, kuris planuoja dabar ar ateityje įsigyti telefoną, sudaręs ilgalaikę sutartį, pirkti išsimokėtinai automobilį ar galvoja apie nuosavą būstą ir paskolą jam pirkti. Kaip asmeninė, taip ir finansinė sveikata priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo, požiūrio ir gebėjimų planuoti vieną žingsnį į priekį“, – pastebi kreditų biuro „Creditinfo“ vadovas Andrius Bogdanovičius.

Geros finansinės sveikatos receptas

1.Inventorizuokite savo turimą turtą

Turimas turtas ar piniginės lėšos  – vienas iš finansinės sveikatos rodiklių. Iš turimo turto vertės atėmę įsipareigojimų vertę, galime apskaičiuoti, kokia yra mūsų nuosavybė. Mat prireikus būtų galima parduoti turimą turtą ir taip padengti įsipareigojimus. Jei turimo turto vertė mažesnė negu įsipareigojimų, tai rimtas signalas, kad reikėtų suskubti mažinti įsipareigojimus.

2.Pasirūpinkite, kad pajamų šaltiniai būtų kuo stabilesni 

Jei kelių asmenų šeimoje pajamas gauna tik vienas žmogus ir tik iš vieno šaltinio (pavyzdžiui, darbo užmokestį), akivaizdu, kad tokia šeima finansiškai jautresnė negu ta, kuri turi kelis pajamų šaltinius: vienam šeimos nariui netekus darbo ar susirgus, šeimos pajamos gerokai sumažėtų – galbūt nepakaktų pinigų ne tik paskolos įmokoms mokėti, bet ir būtiniausioms kasdieninėms reikmėms.

Vertinant finansinę sveikatą, svarbus ir pajamų stabilumas – tikimybė, kad pajamos ateityje ilgam nesumažės. Ši tikimybė didesnė, jei žmogaus kvalifikacija aukšta ir paklausi rinkoje, jei jo darbdavys patyręs, stabilus ir patikimas, jei savo darbovietėje žmogus dirba ne pirmus mėnesius.

3.Turėkite santaupų 

Jei sumažėtų pajamos, kurį laiką pragyventi ar įsipareigojimus dengti būtų galima iš turimo turto. Tokiu atveju lengviau, kai turtas likvidus, t. y. lengvai ir nenuostolingai parduodamas, paverčiamas pinigais. Tarkime, jei turime santaupų indėlių sąskaitose, juos pasiimti ir panaudoti galime greitai ir lengvai. Tačiau jei norime parduoti kokį nors daiktą, pardavimo kaina, ypač jei parduoti reikia greitai, gali būti mažesnė negu to daikto vertė. Rekomenduojama nenumatytiems atvejams visada turėti tiek santaupų, kad užtektų pragyventi 3-6 mėnesius negaunant įprastų pajamų.

Turimas turtas arba santaupos taip pat rodo, kad žmogus turi taupymo ir planavimo įgūdžių, kurie praverčia ir grąžinant paskolas.

4.Įvertinkite finansinius įsipareigojimus

Kuo didesnę mėnesio pajamų dalį išleidžiate paskolos įmokoms, tuo labiau mažėja asmeninio biudžeto lankstumas. Lietuvos banko skelbiamuose Atsakingojo skolinimo nuostatuose nustatyta, kad pajamų dalis, kas mėnesį skiriama visoms paskolų įmokoms, neturi viršyti 40 procentų pajamų. Tai reiškia, kad jei į rankas gaunate 1 000 eurų, 400 eurų yra didžiausia suma, kurią galite skirti paskolų įmokoms.

Visgi rekomenduojama ne tik apskaičiuoti, kokią dalį pajamų sudaro paskolų įmokos, bet ir ar liekančios pajamų dalies užtenka pragyventi. Tarkime, jei šeimoje iš vieno asmens pajamų (1 000 eurų) gyvena dar trys šeimos nariai, likusių 600 eurų gali būti ir per mažai norint tenkinti įprastus tokios šeimos poreikius, ypač jei tokiu suvaržytu režimu tektų gyventi ne vieną mėnesį.

5.Pasitikrinkite kredito istoriją

Jei šeimos gydytojas klausia, kaip jaučiatės, tai finansų įstaiga, jei į ją kreipiatės norėdami gauti paskolą, domisi jūsų kredito istorija. Ją sudaro dvi dalys: finansiniai įsipareigojimai ir jų vykdymo eiga. Nors daugelis gali prisiekti, kad apie save žino viską, bet pasitaiko įvairių gyvenimiškų situacijų. Kraustymasis iš vieno buto į kitą ir dėl to laiku nenutrauktos interneto ar kitos sutartys gali kredito istorijoje palikti didesnių ar mažesnių dėmių – neįvykdytų ar pamirštų įsipareigojimų. Savo ataskaitoje taip pat derėtų sutikrinti kreditorių pateiktą informaciją apie finansinius įsipareigojimus ir uždelstas skolas, jei tokių yra. Verčiau reikėtų įsitikinti, kad kredito istorija švari, ir į kredito įstaigą kreiptis ramia širdimi. Su savo kredito istorijos ataskaita galima susipažinti savitarnos svetainėje www.manocreditinfo.lt.

6.Apmokėkite skolas

Kredito istorijoje atsispindi ir vėlavimai mokėti kredito ar lizingo įmokas, ir vėlavimai apmokėti kitas sąskaitas – telefono, interneto ar elektros tiekimo. Jei kredito istorijoje tokių įrašų yra, tai dar ne pasaulio pabaiga. Pradėkite šias skolas grąžinti. Atminkite, kad praeityje buvusių dėmių įtaka kredito istorijai laipsniškai mažėja ir, jei skolos nesikartoja, o turimi finansiniai įsipareigojimai yra proporcingi gaunamam atlyginimui, didėja  galimybės gauti kreditą palankesnėmis sąlygomis.