Komentarai

Kaip Kaunas tapo Lietuvos laikinąja sostine

1919 m. sausio mėn. Kaunas tapo laikinąja valstybės sostine. Karo veiksmams siautėjant provincijoje,  Kaunas tapo  vienintelis didesnis miestas, kuriame taika ir stabilumas atrodė įmanomas. Gyventojų skaičius nuo maždaug 97 tūkst. 1914 m. sumažėjo iki 18 tūkst. 1918 m. 1923 m. ši buvusi carinė tvirtovė jau tapo miestu, bet vis dar Europos provincijos miestu ir turėjo 92 tūkst.gyventojų.

Mieste kūrėsi naujos valstybės įstaigos, ministerijos, aukštosios mokyklos, bankai, kooperatyvai, armijos vadovybė ir  kareivinės. Mieste kalbėta daugiausia rusiškai ir jidiš kalbomis.1923 m. lietuvių mieste jau buvo 60 proc., žydai 27 proc., lenkai – 4,5 proc.

Nauja valstybės ir jos piliečių tapatybė buvo kuriama Kaune, kuris sparčiai lietuvėjo. Į miestą ieškodami darbo kėlėsi ūkininkų paaugę vaikai, besimokantis Lietuvos jaunimas. Miestas tapo socialinio, politinio ir kultūrinio  valstybės gyvenimo centru. Ypatingai daug kas pasikeitė 1922 m. įkūrus Lietuvos universitetą. Kaune pradėjo eiti lietuviški laikraščiai ir žurnalai. Jie formavo viešąją nuomonę. Netrūko lenkiškų ir žydiškų periodinių leidinių.

Bet mieste išryškėjo seniojo ir modernaus pasaulių skirtumai. Daugelis gatvių dar buvo negrįstos, viešąjį transportą užtikrino arklių traukiamas tramvajus (konkė). Išskyrus miesto centrą, miesto kraštovaizdyje dominavo mediniai namai.1919 m. veikė jau keturi kino teatrai, juose rodomi rusiški ir vokiški filmai su lengvu erotiniu turiniu. Juose lietuvių kalba buvo iškraipoma. Netrukus pradėta filmus lietuvinti.

1919m. pradžioje daugelis parduotuvių iškabų dar buvo rusiškos, vokiškos ir žydiškos, savivaldybės darbo kalba buvo rusų, nes dauguma miesto tarybos atstovų buvo… lenkai ir žydai. Nuo vasario mėnesio pradėta reikalauti, kad miesto tarnautojai pradėtų kalbėti lietuviškai. Balandžio mėn. daug parduotuvių vitrinų jau buvo lietuviškos, nors vitrinose lietuvių kalba buvo baisiai iškraipyta.

Valstybės aparatui stigo  išsilavinusių ir kvalifikuotų specialistų. 1920 m. įkurti Aukštieji kursai, kurie 1922 m. pertvarkyti į Lietuvos universitetą (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetą). Su didele dvasine energija beraščiai ir mažaraščiai siekė mokslo ir kultūros Buvo suprasta, kad kuo mokykla tvirčiau susieta su kultūra, tuo jauni žmonės greičiau subręsta sąmoningais valstybės piliečiais.  Mažos tautos stiprybė slypėjo žmonių sąmoningume. Lietuviškai skaitomos paskaitos, leidžiami mokslo darbai. Profesoriais dirbo žymūs Lietuvos ir užsienio mokslininkai. Tikru miestu  Kaunas tapo įkūrus Lietuvos universitetą. Buvo teigiama, kad  tik dirbantis, besimokantis  žmogus yra gražus (Juozas Tumas- Vaižgantas). Jei ne universitetas, Kaunas taip ir būtų likęs Eurpos provincialia, miesčioniška “bala”, kaip 3 dešimtmečio pradžioje jį vadino poetas modernistas Kazys Binkis.

1920 m. sausio 29 d. Kaune įsikūrė Lietuvių meno kūrėjų draugija. Ši didžiausia krašte meninės inteligentijos organizacija, veikusi 1920-1925 m., telkė ir rėmė profesionalus – teatro veikėjus, dailininkus, muzikus, rašytojus, architektus. Draugija rūpinosi menininkais mėgėjais bei liaudies meistrais.

Bandyta iš Rusijos susigrąžinti ir valstybės įdarbinti Lietuvos žydų bankininkų ir pramonininkų. Jiems įsikurti skirtos lengvatos, užtikrinta kultūrinė autonomija.

1919 m. gegužės 26 d. Lietuvos vyriausybė paskelbė inteligentų, studentų ir gimnazistų šaukimą į Lietuvos kariuomenę. Pirmuoju inteligentu kariuomenėje tapo šveicaras Juozas Eretas.Jis prisidėjo prie šaulių sąjungos įkūrimo, blaivybės draugijos atkūrimo, paskatintas Juozo Tumo- Vaižganto. Kariuomenė pasipildė 700 asmenų.1919 m. birželio 27 d. Kaune  Matas Šalčius su keliais bendraminčiais inteligentais įsteigė Lietuvos šaulių sąjungą.Vyriausybė pritarė idėjai apginkluoti valstybės tarnautojus, nes bolševikai buvo pavojingi.1919 m. vasaros pabaigoje bolševikai Kaunui tiesiogiai jau nebegrėsė.

Šaulių organizacija neteko gyvavimo prasmės. Teko organizaciją iš naujo gaivinti.Iniciatyvos ėmė Vladas Pūtvis- Putvinskis, Lietuvos bajoras, žymus  visuomenės ir kultūros  veikėjas ( 1873-1929).

1919 m.spalio mėn. krašto apsaugos ministras Povilas Žadeikis patvirtino nepriklausomą šaulių statusą ir pažadėjo armijos paramą. Netrukus šauliai civilinius drabužius pakeitė karine uniforma.Ginklų gaudavo  už narių lėšas arba iš kariuomenės. 1919 m. rugsėjo 25 d. Didžioji Britanija pirmoji iš didžiųjų Vakarų valstybių  pripažino Lietuvą de jure. Taip pamažu miestas darėsi laikinąja sostine.

Vytautas Kavolis pastebėjo: „Mūsų sąmoningumas nepakankamai aiškus, mūsų tapatybė užgožta skolinių, nesame dar tiek atsiplėšę nuo kaimo, kad galėtume ugdyti modernią kultūrą“

Viskas iš esmės pasikeitė apie 1930 metus. 4 dešimtmetyje Kaunas tapo „dūzgiančia statybų aikštele“. Lietuva įžengė į modernizacijos laikotarpį. Jis reiškėsi visose gyvenimo srityse. Kai kas tuos metus pavadino net mūsų renesansiniais laikais. Jokie išoriniai sunkumai atrodė negalėjo kliudyti žmogui kurti. Bet tam užteko nepilnų dešimties metų. Viską sugriovė prasidėjęs Antras pasaulinis karas.

Parengė istorikas Juozas Brazauskas     

Siūlome perskaityti

Panevėžio naujienos

Aukštaitijos naujienos

Komentarai

Lietuvos naujienos

Kultūros naujienos

Laisvalaikis

AINA TV

Istorijos puslapiai

Bendruomenės naujienos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Komentarų sistema leidžia skaitytojams išsakyti savo nuomonę, pasidalinti įdėjomis, pateikti papildomos informacijos ar pasiginčyti su oponentais. Redakcija pasilieka teisę pašalinti skaitytojų vulgarius, skatinančius smurtą, įžeidžiančius, skatinančius tautinę, rasinę, religinę ar kitokią neapykantą ir grasinančius komentarus.