Kaip modeliuoti savo mąstymą kuriant naujoves, kurių reikia pasauliui?

Pamirškite stereotipus: kūrybiški gali būti visi – nuo menininkų iki laboratorijose triūsiančių tyrėjų ir perspektyvių verslininkų. Esminis skirtumas – vieni iš mūsų vysto kūrybiškumo įgūdžius, o kiti… viską palieka savieigai. Vienas iš būdų tobulėti – mąstymo modeliavimas, angliškai vadinamas design-thinking, yra ne kas kita, o priemonė sukurti efektyvią verslo strategiją. Tokia idėja „Startup Summit Kaunas“ šiųmetiniame susitikime sudomino vyresnysis danų įmonės „D2i“ konsultantas Thomas Holst Madsen‘as, į Lietuvą atvykęs pasidalinti mąstymo modeliavimo subtilybėmis.

Kodėl tai naudinga pažinti jauniems kūrėjams ir mokslininkams, svajojantiems komercializuoti savo išradimus?

Mąstymo modeliavimas yra universalus būdas kurti nauja ir vertinga. Nors ir atkeliavęs iš dizaino srities, tačiau pritaikomas kone kiekviename žingsnyje moksle, versle, net sprendžiant kasdienes buities problemas. Kodėl ši priemonė veikia? Tai yra ne tik mąstymo, bet ir darbo būdas, apjungiantis kūrybiškumą ir metodišką problemų sprendimą. Rezultatas – sukurtas ryšys su galutiniu vartotoju skatina jį atpažinti per ankstesnį patyrimą. Taip ne tik sužinosite, ko reikia vartotojui, bet ir pelnysite jo dėmesį.

Pavyzdžiui, tokį metodą taikiusi trumpalaikės būsto nuomos paslaugų milžinė „Airbnb“ prieš įgydama didžiausią populiarumą, ieškojo ir atrado būdus, kaip žmonių baimę nepažįstamiesiems paversti pasitikėjimu. Dizaino vadybos instituto Bostone (JAV) duomenimis, įmonės, naudojančios mąstymo modeliavimą, tokios kaip „Apple“, „Coca-cola“, „Walt Disney“ studija, per dešimtmetį padidino savo grąžą net 219 proc. remiantis „Standard & Poor 500“ indeksu.

„Pasitelkite kūrybą, spręsdami savo produkto vartotojų problemas. Kūrybinis problemų sprendimų būdas, kai dėmesys tenka galutiniam vartotojui, skatina kurti įdarbinant nuoširdų tarpusavio supratimą (empatiją). Būtent orientuodamiesi į vartotoją ir galime modeliuoti savo mąstymą“, – apie tai, kaip susitelkimas į galutinio vartotojo pasaulį, jo skaudulius ir lūkesčius praturtina verslo strategiją, pasakojo T. Holst Madsen.

Atrodo, girdėta ar pernelyg savaime suprantama? Neįtikėtina, tačiau kurdamos verslo modelį įmonės dažniausiai laužo galvą, kaip užkariauti rinką, pirmiausia akcentuodamos savo produkto išskirtinumą, sensacingumą, bet ne galutinę naudą vartotojui. Tiesa, naudos išgryninimas yra nelengvas bandymų ir metodų kelias, pasižymintis tobulinimais, testavimais ir nuolatiniu kuriamo prototipo lyginimu su vartotojo norais, kurie kartais būna neišreikšti.

„Banalu, bet jūsų kūrybos vaisiaus galutinis vartotojas ir yra esminis sėkmės faktorius. Turime pasitelkti visus kūrybiškiausius būdus, eidami iš abstraktaus idėjos lygmens į konkretų daiktą, reikalingą būtent jam. Kartais bandome sukurti daikto patrauklumą, pasinaudodami estetika: gražus, patraukliai atrodantis daiktas padeda žmonėms suprasti, kas yra ši inovacija, kurią jiems kuriate“, – sako konsultantas.

Jauno verslo atstovus danas supažindino su dizaino, kurį šiuo atveju reikia suprasti kaip mąstymo modeliavimą, etapais versle. Paradoksas slypi tame, jog su šiuo reiškiniu susiduria visos įmonių komandos, kad ir kokiame vystymosi lygmenyje būtų jų verslas. Pranešėjo pateiktame pavyzdyje dažniausia pradinėje produkto kūrimo stadijoje įmonės komanda sakosi nenaudojanti dizaino. Ji tiesiog kurią pirminį produkto prototipą. Įžengus į antrąjį etapą ir sukūrus rinką tenkinantį produktą, šis imamas stilizuoti, ruošiamasi jį išbaigti. Trečiuoju etapu subrendusi, susipažinusi su sėkmėmis ir užgrūdinta nesėkmių komanda pasitelkia mąstymo modeliavimą, inovuodama ir didindama savo produktų asortimentą. Ketvirtuoju etapu mąstymo modeliavimas ir dizainas pačia plačiausia prasme panaudojamas tvariai verslo strategijai kurti.

„Įmonės, kurios sistemiškai pasitelkia mąstymo modeliavimą savo verslo plėtrai, yra atviresnės naujovėms ir daug sėkmingiau kuria inovacinius projektus. Be to, jos ištobulina savo vidinius procesus, kurių rezultatas ilgainiui matomas kaip išaugęs komandos produktyvumas“, – pastebi T. Holst Madsen.

Birželio 12 d. jaunus verslus sukvietusi konferencija ir kūrybinės dirbtuvės „Startup Summit Kaunas“ supažindino su svarbiausiais momentais pradedančiajam verslui: pasiruošimą susitikimui su investuotojais, namų darbus, rengiant verslo strategiją, pirmųjų klientų pritraukimą ir savo įvaizdžio kūrimą medijose. Į šią  konferenciją pakvietė Kauno mokslo ir technologijų parkas dėka iniciatyvos „Inovatyvus verslo inkubatorius startuoliams“ (I-BIS).