Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė (Asm. nuotr.).

Kaip noriai Lietuvos gyventojai vėl susipažįsta su primirštais indėliais?

Komentaro autorė Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė

Prieš gerą dešimtmetį indėlis banke daugeliui Lietuvos gyventojų buvo vienas populiariausių taupymo būdų. Vis dėlto daugiausiai dėl Europos Centrinio Banko vykdytos pinigų politikos mažėjus indėlių palūkanoms traukėsi ir šios finansinės priemonės paklausa. Ar palūkanoms šiemet vėl išaugus grįžta ir gyventojų susidomėjimas indėliais?

SEB banko iniciatyva atliktas tyrimas rodo, kad indėlių nors viename iš Lietuvos bankų šiuo metu turi kas trečias (35 proc.) gyventojas. Nepaisant padidėjusių palūkanų, kurias finansų įstaigos šiuo metu siūlo už indėlius, net 7 iš 10 gyventojų teigia neketiną artimiausiu metu sudaryti indėlio sutarties, o ketvirtadalis (24 proc.) nežino, ar tokią sutartį sudarytų. Ši statistika leidžia daryti įvairias prielaidas.

Viena vertus, šaltokas gyventojų požiūris į galimybes saugoti savo lėšas kaip indėlius iš dalies rodo kylantį visuomenės nerimą dėl lėtėjančios ekonomikos. Daugelis gyventojų nesijaučia tikri dėl artimiausių valstybės ir savo namų ūkio perspektyvų, todėl pageidauja laisvai disponuoti visomis savo lėšomis, užuot jas įšaldę indėlių sąskaitose.

Tokį požiūrį gali lemti ir šiokia tokia informacijos stoka: daugelis gyventojų, norėdami gauti palūkanų, galvoja tik apie terminuotuosius indėlius. Tačiau čia derėtų prisiminti, kad yra ir kitų būdų laikyti lėšas finansų įstaigoje ir gauti už tai palūkanų. Patogus būdas taupyti neplanuotoms išlaidoms, leidžiantis bet kada indėlio sąskaitą papildyti ir bet kada lėšas pervesti į savo mokėjimo sąskaitą, yra kaupiamasis indėlis. Pavyzdžiui, SEB banke į jo sąskaitą galima pervesti ir vienkartines, ir reguliarias įmokas. Už kaupiamąjį indėlį, į kurio sąskaitą lėšas galima bet kada įmokėti ir vėl jas nemokamai pasiimti, mokamos 2 proc. metų palūkanos.

Labiausiai domina kylančios palūkanos

Kita vertus, dėl ilgą laiką taikytų nedidelių arba neigiamų palūkanų – jų laikotarpis euro zonoje tęsėsi septynerius metus – indėliai tikrai buvo praradę savo aktualumą. Lietuvos gyventojų kitados itin mėgstamas būdas saugoti ir gausinti savo lėšas tapo gerokai primirštas. Pastarojo pusmečio, kai indėlių palūkanos buvo gerokai didinamos, dar nepakako visuomenės susidomėjimui šia finansine priemone atkurti.

Bet būtina pastebėti, kad susidomėjimas indėliais vėl didėja. Minėtas SEB banko tyrimas rodo, kad bemaž pusė gyventojų, kurie turi indėlių, jų sutartis yra sudarę prieš metus ar seniau. Bet bemaž ketvirtadalis (23 proc.) apklaustųjų indėlius pasidėjo per pastaruosius tris mėnesius. Kone aštuonis iš dešimties (77 proc.) indėlių sutartis pastaruoju metu sudariusių respondentų tai daryti paskatino kylančios indėlių palūkanos.

Ši priežastis gerokai dažnesnė negu kitos, tokios kaip noras atskirti santaupas nuo kasdieniam vartojimui skirtų lėšų (28 proc.), didelė infliacija ir noras iš dalies atsverti jos padarinius (26 proc.) ar indėlių saugumas ir maža rizika (22 proc.).

Kad indėlininkų skaičius pastaruoju metu sparčiai auga, liudija ir kiti duomenys. SEB banko naujų terminuotųjų indėlių sutarčių skaičius nuo šių metų pradžios, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, padidėjo šešis kartus.

Kas dešimtas nežino, kas yra indėlis

Ir vis dėlto gyventojai dar toli gražu neišnaudoja galimybių iš finansinei pagalvei sukauptų lėšų gauti grąžos.

Neseniai skelbėme, kad neinvestuodami  laisvų lėšų klientai per metus gali prarasti beveik 160 mln. eurų. Tokią sumą SEB banko analitikai gavo įvertinę privačių klientų sąskaitose laikomas lėšas, atsižvelgę į vidutines einamąsias išlaidas pragyvenimui ir nustatę, kurios lėšos galėtų būti laikomos dvylika mėnesių terminuotųjų indėlių, kurių palūkanos 3,5 proc., sąskaitose.

Kad gyventojai gana retai naudojasi galimybėmis gauti pajamų už lėšas, lemia toli gražu ne tik pastaruosius kelerius metus vyravusios nepalankios indėlių palūkanos. Didelę reikšmę turi ir visuomenės finansinis raštingumas. SEB banko iniciatyva atliktas tyrimas rodo, kad dešimtadalis gyventojų teigia nesą tikri, kad žino, kas indėlis apskritai yra.

Taigi visuomenės finansinis švietimas yra būtinas siekiant ir keisti požiūrį į žmonėms prieinamas finansines priemones, ir padėti gyventojams geriau pasirūpinti savo gerove bei didinti turtą. Ypač svarbų vaidmenį čia atlieka žiniasklaida – būtent iš jos daugiau negu pusė (53 proc.) tyrimo dalyvių teigia sužinoję apie kylančias indėlių palūkanas.

Augančios indėlių palūkanos gyventojams suteikia galimybę ugdyti sveiką finansinį įprotį, kuris buvo gerokai primirštas per neigiamų palūkanų metus, ir įdarbinti finansų pagalvės lėšas.

SEB banko užsakymu tyrimą šių metų gegužės mėnesį atliko bendrovė „Norstat LT“. Apklausoje dalyvavo 1 000 18–74 metų Lietuvos gyventojų.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: