Kaip padidinti asmeninio biudžeto atsparumą kainų kilimui?

Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Vidutinio darbo užmokesčio augimas praėjusiais metais siekė daugiau nei 10 proc., tačiau kiekvieno namų ūkio pajamos augo nevienodu tempu. Tuo metu 11 proc. augimą viršijusi metinė infliacija ir išaugę namų ūkių kaštai už elektros energiją ir šildymą natūraliai kelia klausimą − kaip savo asmeninį biudžetą būtų galima padaryti kuo atsparesnį išaugusioms kainoms.

Iš pirmo žvilgsnio, tai klausimas, vertas milijono − juk pažaboti kainų nėra galimybių. Vis dėlto kiekvienas gyventojas turi svarių galių, kurias apibrėžia sąvoka „finansų valdymas“. Štai keturi žingsniai, kurie gali padėti pakilusias kainas padaryti mažiau skausmingas kišenei.

Taupymą paverskite pelningu užsiėmimu

Maždaug 3–6 mėnesių išlaidų dydžio finansinis rezervas sąskaitoje yra privalomas visiems ir jis numatytas tiems atvejams, kai staiga sumažėja pajamos ar padidėja išlaidos. Šią pinigų sumą svarbu galėti „pasiekti“ greitai ir jų buvimas sąskaitoje pateisinamas.

Vis dėlto bent dalį santaupų, kurios nėra sukaupta finansinė pagalvė, reikėtų įdarbinti. Dėl infliacijos poveikio, ypač, kai jos augimas toks spartus, mūsų santaupos greičiau praranda savo vertę.

Pasirinkę sukauptas lėšas investuoti į standartines ir tokias laiko patikrintas priemones, kaip akcijos, obligacijas ar investiciniai fondai, ilguoju laikotarpiu tikrai sugebėsime išsaugoti santaupų vertę. Investavimas nėra tik milijonierių ir finansų ekspertų užsiėmimas. Tai veikla, kuri yra prieinama kiekvienam, nes pradėti investuoti galima ir nuo kelių eurų.

Tiesa, investuojant reikėtų prisiminti kelis dalykus. Norint pasiekti gerų rezultatų, labai svarbūs veiksniai yra investavimo periodiškumas bei ilgalaikiškumas. Be to, siekiant suvaldyti rizikas, patariama neinvestuoti visų lėšų į vienos kompanijos akcijas ar siauros specializacijos fondą.

Kritinis mąstymas padės išvengti sukčių kabliukų – jei socialiniuose tinkluose ar interneto platybėse pasirodo pasiūlymas investuoti su garantuota 25, 50, 100 proc. grąža, tai skamba per daug gerai, kad būtų tiesa. Ilgalaikė metinė grąža iš investicijų paprastai sudaro 7–9 procentus.

Fiksuokite tai, ką perkate

Dėl išaugusios energetinių išteklių paklausos pakilusios kainos atsispindėjo daugelio kasdienio ir nekasdienio vartojimo prekių etiketėse bei paslaugų kainoraščiuose. Vis dėlto, infliacija prekes ir paslaugas paveikė skirtingai.

Pavyzdžiui, išlaidos transportui per metus vidutiniškai brango apie 10 proc., maistas ir nealkoholiniai gėrimai parduotuvėse apie 3 proc., maisto restoranuose kaina augo 5 proc. Tuo metu kai kurių technologinių prietaisų kainos net sumažėjo.

Norint patirti mažiau frustracijos dėl kainų augimo, verta įsisąmoninti, kad ne viskas brangsta vienodai smarkiai. Kainų augimo įtaka asmeniniam biudžetui sumažės, jei įvertinsime, kam ir kiek išleidžiame, o pabrangusiems pirkiniams stengsimės ieškoti pigesnių alternatyvų. Kainų pokyčius fiksuojantys specialistai pastebi, kad labiau brangsta žinomų prekės ženklų prekės, o pavyzdžiui, prekybos tinklų specialių linijų produkcija ne taip smarkiai.

Tiesa, čia svarbus dar vienas aspektas – tam, kad galėtume sumažinti pasirinktas biudžeto išlaidų eilutes, pirmiausia turime žinoti, kam ir kiek per mėnesį išleidžiame. Jei to iki šiol nedarėte – dabar geras metas pradėti.

Beje, atsiskaitant elektroninėmis priemonėmis ir naudojantis interneto banku, šią užduotį gali palengvinti asmeninėje banko paskyroje esantys išlaidų analizavimo įrankiai.

Mažinkite išlaidas neprarasdami džiaugsmo

Tiesa, ne visoms prekėms ar paslaugoms galima rasti pigesnių pakaitalų. Tačiau peržiūrėję savo išlaidas, galime identifikuoti tas, kurios mums yra mažiau būtinos ar netgi nereikalingos. Tokią išlaidų reviziją verta padaryti bent jau šaltuoju sezonu, kai visi pajuntame smarkiai pabrangusio šildymo įtaką savo biudžetui.

Siekdami mažinti išlaidas galime būti kūrybiški. Pavyzdžiui, vietoje savaitgalio vakarienės su draugais mieste dalį maisto pasigaminkime namie, bet susitikime paskanauti deserto. Brangesnę pramogą keiskime kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį nemokamais muziejų lankymais ar pasivaikščiojimais gamtoje, kurie nieko nekainuoja.

Verta persvarstyti, ar mūsų televizijos, interneto paslaugų, muzikinių platformų prenumeratos paketai neviršija mūsų realių poreikių ir gal turime galimybę juos pakeisti, apjungti ar laikinai sustabdyti.

Galiausiai, trumpuoju laikotarpiu šiek tiek sušvelninti išaugusių energetinių išteklių kainų įtaką mūsų asmeniniam biudžetui gali padėti dalies centralizuoto šildymo sąskaitų atidėjimas ar mokėjimų už šildymą paskirstymas per visus metus, jei tiekėjai sudaro tokią galimybę.

Pasikalbėkite apie atlyginimo pakėlimą

Prasidėję metai yra geras laikas inicijuoti pokalbį su savo darbdaviu atlyginimo pakėlimo galimybių aptarimui.

Žinoma, prieš tokį pokalbį reikia paruošti namų darbus – peržiūrėti panašių į jūsų darbo pozicijų pasiūlą rinkoje ir jų vidutinius siūlomus atlygius, pasidomėti jūsų darbdavio finansiniais veiklos rezultatais, akcentuoti savo stipriąsias puses ir realizuotus projektus ar pasiektus rezultatus.

Na, o jei dėl didesnio atlyginimo su darbdaviu sutarti nepavyksta, verta pasižvalgyti ir darbo rinkoje, galbūt pagalvoti apie karjeros krypties keitimą. Dabar aukso laikas norintiems dirbti ir įgyti naujų kompetencijų, nes dėl darbuotojų trūkumo įmonės reikiamos patirties neturintiems kandidatams siūlo įvairius mokymus taip skatindamos juos įgyti trūkstamų įgūdžių ir žinių.