Kaip paruošti vaiką karjerai, kuri dar neegzistuoja?

„Kaip nesuklysti vaikui renkantis būsimą karjerą?“ – klausimas, į kurį atsakymo ieško daugelis tėvų, mokytojų ir, be abejo, vaikų, nes tinkamai pasirinkta kryptis ne tik formuoja profesinę jo ateitį, bet ir daro įtaką būsimai gyvenimo kokybei. Tačiau, kai darbo rinka keičiasi žaibiškai, o dalis profesijų tampa nebereikalingos ar dar tik atsiras, šis procesas tampa didžiuliu iššūkiu – kaip tėvai, augę kitokioje realybėje, gali padėti vaikui prisitaikyti prie neapibrėžtos ateities ir, ar karjeros testai vis dar gali padėti? Kaip teigia tarptautiniame forume „STUDY THE WORLD ’25“ dalyvausiantys Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Rytis Komičius ir „Ames Education“ karjeros specialistė Rasa Juozapavičienė, karjeros testas gali padėti rasti kryptį, tačiau sprendimas dėl vaiko ateities turėtų būti pagrįstas daug daugiau nei vien šio testo rezultatais.

Karjeros pasirinkimas nėra tik baigiamųjų egzaminų klausimas

„Per pastarąjį dešimtmetį pasaulis matė didžiulių pokyčių darbo rinkoje, nes atsirado profesijų, apie kurias anksčiau niekas nė nesvarstė: duomenų mokslininkai, dirbtinio intelekto etikos specialistai, UX/UI dizaineriai, kibernetinio saugumo analitikai – tai tik keletas pavyzdžių, kaip technologijų pažanga keičia profesinį peizažą. Apskritai, futurologai prognozuoja, kad per artimiausius 10 metų atsiras dar daugiau naujoviškų profesijų, pavyzdžiui, tokių, kaip klimato kaitos analitikai, genetinio redagavimo specialistai, virtualios realybės architektai ar net žmonių ir robotų bendradarbiavimo strategai – „Dell Technologies” paskelbtos ataskaitos duomenimis, net 85 proc. profesijų, kurios egzistuos 2030 m., dar nėra sukurtos.

Šios profesijos atspindi ne tik technologijų įtaką, bet ir naujas socialines, etines bei aplinkosaugos problemas, su kuriomis susiduria pasaulis, todėl, priimant sprendimus dėl vaiko karjeros ateities, nereikėtų aklai vadovautis anksčiau sukurto testo rezultatais. Pasirengimas būsimai profesijai prasideda daug anksčiau nei abitūros egzaminai – iš pradžių pasirinkus tinkamą mokyklą, vėliau – jaučiant tėvų palaikymą ir pačiam vaikui visus tuos mokslo metus einant savęs pažinimo keliu“, – kas svarbu vaikui renkantis karjeros kelią, pasakoja Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius.

Pasak jo, ne veltui mokyklos svarbą jis iškėlė pirmu prioritetu, nes vaiko pasirengimas gyvenimui formuojamas būtent ten – gyvenant pasaulyje, kuris greitai keičiasi, mokyklos turėtų  siūlyti ne tik tradicinį akademinį ugdymą, bet ir praktines veiklas, projektinį mokymą ir mokymąsi bendradarbiaujant. Kitaip tariant, renkant vaikui mokyklą, reikėtų pasidomėti, kaip joje ugdomi socialiniai ir technologiniai įgūdžiai, kokios yra galimybės mokiniams įsitraukti į papildomas veiklas, taip pat svarbu suprasti, ar gimnazija bendradarbiauja su verslu, aukštosiomis mokyklomis, ir, ar suteikia galimybių vaikams susipažinti su realiais pasaulio iššūkiais.

„Dabartinė mokyklų sistema dažnai yra orientuota į praeities modelius, kurie daugiausia akcentuoja faktų įsiminimą ir akademinį žinių patikrinimą, tačiau greitai besikeičianti darbo rinka reikalauja visai kitokių įgūdžių – gebėjimo mąstyti kritiškai, spręsti problemas, dirbti komandose ir prisitaikyti prie nuolatinių pokyčių. Vien tik teorinės žinios nebėra pakankamos, nes mokiniai turi išmokti mokytis savarankiškai ir lanksčiai, kad galėtų prisitaikyti prie profesijų, kurių šiandien dar net nėra. Taip pat labai svarbu, kad pasirinktoje mokykloje į ugdymo procesą būtų įtrauktos technologijos ir dirbtinis intelektas – vaikai ne tik turi mokėti šiais įrankiais naudotis, bet ir suprasti jų veikimo principus bei galimybes. Tokie įgūdžiai bus esminiai ateityje, kai automatizacija ir technologinės naujovės perims daugelį tradicinių užduočių. Be abejo, mokykloje turėtų būti ugdomas emocinis intelektas, atsparumas stresui ir gebėjimas prisitaikyti, nes šie gebėjimai taps kertiniais vaiko sėkmei sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.

Jeigu mokyklą vaikui išrinksite tinkamai, jau pusė darbo padaryta, nes tinkamos karjeros pasirinkimą lemia ne tik geri baigiamųjų egzaminų rezultatai – iki to tikslingai turi būti einama visus 12 mokslo metų“, – kas svarbu ruošiant vaiką būsimam profesiniam gyvenimui, įvardija R. Komičius.

Antras žingsnis – pažinti save

Pasak sertifikuotos studijų konsultantės ir kalbų mokyklos „Ames Education“ karjeros specialistės R. Juozapavičienės, visgi praktika rodo, kad ne visi mokiniai jau pradinėse klasėse žino, kur norės studijuoti ir tikrai ne visi tam atsakingai ruošiasi – kiti tuo neužtikrinti būna net ir po baigiamųjų egzaminų. Tačiau ir pastarieji gali atlikti tam tikrus namų darbus ir išsirinkti sau tinkamiausią profesiją.

„Kaip ir renkantis mylimą žmogų, taip ir renkantis būsimą karjerą, išskaičiavimu pasitikėti nepatarčiau – tik širdis ar nuojauta turi pritarti šiam pasirinkimui, kitaip teks kankintis bent dalį gyvenimo. Tinkamiausias laikas pradėti aiškintis, kokia karjera tinkamiausia, priklauso ne tiek nuo amžiaus, kiek nuo jaunuolio sąmoningumo, visgi didesnės iniciatyvos reikėtų imtis 9–10 klasėje. Ypatingai 10 klasė yra lūžio momentas, nes moksleivis ruošiasi paskutiniam mokyklos etapui ir atsakingai renkasi mokomuosius dalykus dviem paskutiniams mokslo metams, o, kad pasirinkimas būtų apgalvotas, reikia turėti aiškią viziją, kokiai studijų programai ruošia mokomieji dalykai.

11–okai yra jau netoli pilnametystės, todėl, kaip mėgstu pabrėžti, šiuos metus jie turi išnaudoti itin produktyviai ir, kol nevargina brandos egzaminai, atlikti tris darbus: gauti vairavimo pažymėjimą, išlaikyti tarptautinį anglų kalbos egzaminą ir pasiimti savo 100-uką bei apsispręsti dėl studijų programos. Tada abitūros metu lieka tik mokytis, siekti rezultatų ir teikti paraiškas į norimus universitetus. Anksčiau pradėjus ruoštis, yra galimybė daugiau laiko ir dėmesio skirti savianalizei ir konkretiems veiksmams, pvz., praktikai ar savanorystei, nes pastarosioms veikloms artėjant abitūrai dažniausiai nebelieka nei laiko, nei noro“, – apie ankstyvo ruošimosi būsimai karjerai svarbą aiškina karjeros pasirinkimo specialistė R. Juozapavičienė.

Pasak jos, studijų krypties pasirinkimas „neištinka“ tiesiog nieko nedarant – moksleivis jau natūraliai domisi tam tikromis veiklomis, kurios formuoja ir patvirtina jo polinkius, tačiau jis ne visada sugeba tai aiškiai įvardyti. Visgi, šis procesas nėra apsaugotas nuo klaidų, o vienos dažniausių yra šios: profesijos populiarumo ar prestižo sureikšminimas, pasidavimas draugų įtakai, skubėjimas pradėti dirbti, visiškai ignoruojant galimą studijų naudą, ir neapgalvotas „plaukimas su mase“, leidžiantis atsitiktinėms aplinkybėms lemti pasirinkimą. Taip pat dažnai nusiteikiama, kad pasirinkta profesija bus visam gyvenimui, nepaliekant vietos lankstumui ar persiorientavimui.

Tačiau, dėmesį atkreipia ji, ne mažiau klaidų daro ir tėvai. Pavyzdžiui, labai dažnas atvejis, kai tėvai nesidomi, kaip vaikas renkasi profesiją, ar su kokiais sunkumais jis susiduria – visa atsakomybė paliekama ant vaiko pečių. Taip pat ne mažesnė blogybė – spaudimas, kad vaikas pasirinktų bent kažką, nesidomint, ar ta sritis jam iš viso patinka ir, ar jo gebėjimai tam tinkami. Na, ir žinoma – tiesioginis ar netiesioginis spaudimas pasirinkti tėvams priimtiną profesiją, nes šeimoje profesija paveldima iš kartos į kartą.

„Pamatinis dalykas yra asmenybės identitetas, vaiko gebėjimai ir jo vizija – svarbu patį moksleivį skatinti analizuoti, vizualizuoti ir vertinti, tačiau negalima gesinti jo potencialo – kai artimi žmonės jam bando primesti savo nerealizuotas svajones, jaunam žmogui tampa labai sunku girdėti save. Todėl būtų idealu, jeigu tėvai domėtųsi, kaip vaikui sekasi, kuo jis užsiima, kokios jam kyla abejonės ir kokios informacijos trūksta. Visada sakau ir būsimame tarptautiniame „STUDY THE WORLD ’25“ forume tėvams pabrėšiu – kalbėkitės su vaiku, kalbėkitės su jo draugais apie tai, kokios profesijos juos vilioja, ką apie tai mano jų tėvai ir ko trūksta, kad būtų lengviau pasirinkti, kalbėkite teigiamai vaikui girdint apie jo gabumus ir pasiekimus su savo draugais ir giminaičiais, aiškinkite apie išsilavinimo svarbą ir profesijos turėjimo reikšmę, pateikdami vaikui pažįstamų giminaičių ar kaimynų pavyzdžius.

Svarbiausia – jį palaikykite, pritarkite atsiradusiems pomėgiams, jei reikia, padėkite susirasti veiklą pagal pomėgius, palaikykite pastangas ir sprendimus, net kai nėra apčiuopiamų rezultatų. Ir nesureikšminkite karjeros testo rezultato, nes tai – tik vienas iš būdų suprasti, kas būtų geriausia jūsų vaikui“, – tėvų indėlio svarbą vaikui pasirenkant savo karjeros kelią pabrėžia R. Juozapavičienė.

Karjeros testas: ką jis pasako, o ką nutyli?

Šiai nuomonei pritaria ir Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius R. Komičius, teigdamas, kad karjeros testai yra naudinga pradžia, padedanti mokiniui pradėti savęs pažinimo procesą, tačiau jie neturėtų būti vertinami kaip galutinė diagnozė. Pasak jo, šiuolaikiniai vaikai primena „Doriano Grėjaus“ kartą, nes dalis jų siekia socialiniuose tinkluose būti gražiais, populiariais ir nepriekaištingais, o šis formuojamas įvaizdis gali sukelti jiems nerealistiškų lūkesčių ir spaudimą, kuris persikelia ir į akademinę aplinką. Tai, savo ruožtu, gali turėti įtakos ir karjeros testo rezultatams, nes spaudimas dažnai pasireiškia noru parodyti ne tik gerus pažymius, bet ir savo „idealų“ portretą – daugybę pomėgių, pasiekimų ir gebėjimų, o tai kartais tampa labiau lenktynėmis dėl įvaizdžio, nei nuoširdžiu savęs atskleidimu. Kaip pabrėžia Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius, apskritai spaudimas kurti idealų įvaizdį daro įtaką tam, kaip vaikai suvokia savo potencialą ir pasirengimą akademinei aplinkai – socialinės normos ir visuomenės lūkesčiai dažnai skatina tiek vaikus, tiek jų tėvus siekti tam tikro statuso ar prestižo, kuris, deja, ne visuomet atspindi tikrąsias vaiko stiprybes, interesus ar motyvaciją.

„Štai todėl verta suprasti, kad karjeros testas gali būti naudingas kaip įrankis, padedantis mokiniams geriau pažinti savo stipriąsias puses, pomėgius ir vertybes, tačiau jų aktualumas sparčiai kintančioje darbo rinkoje yra ribotas. Juk dauguma šių testų remiasi esamomis profesijomis ir tradiciniais jų aprašymais, kurie dažnai neatspindi besiformuojančių specialybių, be to, jie dažnai orientuojasi į konkrečius vaidmenis, o ne į universalius gebėjimus, tokius kaip kūrybiškumas, kritinis mąstymas ar gebėjimas mokytis – savybes, kurios bus kertinės ateities darbo rinkoje. Manau, kad ateityje karjeros testai labiau orientuosis į mokinių kompetencijas ir jų gebėjimą prisitaikyti, o ne į siaurai apibrėžtas profesijas, pavyzdžiui, testai analizuos, kaip mokinys sprendžia problemas, dirba komandoje ar mokosi naujų technologijų. Taip jie labiau atspindės ateities rinkos poreikius, kurioje darbdaviai ieškos ne konkretaus diplomo ar specializacijos, bet gebėjimo efektyviai dirbti ir mokytis besikeičiančioje aplinkoje.

Mokyklos jau dabar turėtų skatinti mokinius naudotis testų rezultatais, kaip pradine įžvalga, bet kartu ugdyti jų gebėjimą kritiškai vertinti savo pasirinkimus. Taip pat svarbu į ugdymo programas integruoti praktines veiklas, tokias kaip mentorystės programos, profesijų pristatymai ar projektiniai darbai, kad mokiniai galėtų praktiškai pritaikyti ir įvertinti savo interesus bei įgūdžius – nuoseklus dėmesys karjeros konsultavimui padėtų jiems ne tik pasirinkti tinkamą kelią, bet ir ugdytų gebėjimą lanksčiai prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios darbo rinkos“, – apie karjeros testų subtilybes pasakoja R. Komičius.

Jam antrina ir sertifikuota studijų konsultantė R. Juozapavičienė, atkreipdama dėmesį į tai, kad dažnai karjeros testų  rezultatai yra susiję su tradicinėmis mokyklos disciplinomis ir mokytojų įtaka. Pavyzdžiui, jeigu mokinys turėjo puikų vienos disciplinos mokytoją, tai gali neproporcingai paveikti jo testų rezultatus ir sukurti klaidingą įspūdį apie tikrąjį potencialą kitose srityse. Be to, karjeros testai dažnai kategorizuoja žmones pagal tam tikrus rėmus, pvz., „logiškas“ ar „kūrybingas“, tačiau šiuolaikinės darbo rinkos reikalavimai dažnai reikalauja įvairių įgūdžių derinio, todėl, pasak jos, labai svarbu skatinti mokinius analizuoti testų rezultatus kritiškai, derinant juos su savo asmenine patirtimi dalyvaujant įvairiuose projektuose, savanoriškose veiklose ar išbandžius netikėtas sritis.

„Karjeros testas nėra orakulas, kuris neklysdamas parinks pačią geriausią profesiją, tačiau jis gali padėti geriau suprasti save – tai ypač svarbu jauniems žmonėms, kurie dažnai dar neturi aiškaus supratimo, kas juos domina ar kokiose srityse jie yra stiprūs. Be to, tokie testai gali suteikti pradinių idėjų apie galimas kryptis, kurios atitinka moksleivio interesus ar polinkius, o tai padeda išvengti „paralyžiaus“, kai jis susiduria su per didele pasirinkimo laisve. Todėl, dirbdama su moksleiviais, raginu juos būti sąžiningais su savimi ir pasirinkimų procese nuolat užduoti sau klausimą „kodėl“: kodėl man reikia studijuoti, kodėl būtent ši programa, kodėl pasirinkęs šią sritį būsiu sėkmingas ir laimingas? Užduodami tokius klausimus, jie atkreipia dėmesį į savo poreikius, polinkius, aplinką ir veiklas, o tai tiesiogiai formuoja jų sprendimus, kurie yra tikslesni už pačio tiksliausio karjeros testo rezultatą“, – pataria studijų ir karjeros ekspertė R. Juozapavičienė.

Nemokamas Tarptautinis vidurinių mokyklų, stovyklų ir studijų užsienyje forumas „STUDY THE WORLD ’25“ vyks Vasario 1 d. 10-17 val. Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje Vilniuje.