Komentarai - 2021-11-26

Kaip paskatinti moteris investuoti?

Komentaro autorė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, SEB banko Lietuvoje vadovė.

Nors potencialių investuotojų skaičius pagal lytį Lietuvoje yra vienodas – tiek pat neinvestuojančių vyrų ir moterų sako, kad pradėti investuoti jiems būtų įdomu, ketinančių iš tiesų imtis investicijų moterų yra triskart mažiau negu vyrų, rodo SEB banko užsakymu atliktas tyrimas. Ryžto pradėti investuoti stokos priežastis galima sieti su socialiniais, psichologiniais aspektais, ieškoti paralelių su moterų verslumo statistika. Kaip paskatinti moteris investuoti?

SEB banko užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje jokių investicijų neturi 54 proc. moterų – tiek respondenčių tikina neinvestavusios nei į finansines investicines priemones, nei į nekilnojamąjį turtą, auksą, meno kūrinius ar jokią kitą turto klasę. Nepaisant to, investavimo galimybė įdomi 62 proc. šiuo metu neinvestuojančių moterų. Vis dėlto tik 4 proc. jų sako iš tiesų pasiryžusios pradėti investuoti per artimiausius 12 mėnesių.

Palyginti vyrų santykis su investavimu Lietuvoje glaudesnis: investicijų neturi 42 proc. respondentų, pradėti investuoti taip pat norėtų 62 proc. jų, o artimiausiu metu imtis investicijų ketina 12 proc. apklaustųjų.

Skirtumai akivaizdūs ir vertinant dabartines investicijas. Tik 8 proc. moterų renkasi įdarbinti savo pinigus investuodamos į akcijas, obligacijas ar investicijų fondus. Tai bemaž triskart žemesnis rodiklis negu vyrų, iš kurių į finansines investicines priemones investuoja beveik kas ketvirtas – 23 procentai.

Galiausiai dėmesį patraukia ir tai, kad, nors į trečiosios pakopos pensijų fondus ar investicinį gyvybės draudimą investavęs panašus vyrų ir moterų skaičius, sprendimo argumentacija vertinant yra skirtinga – 57 proc. moterų papildomą kaupimą pensijai įvardina kaip pagrindinį savo investavimo tikslą, o tiek pat vyrų investuodami sako norėję įdarbinti laisvus pinigus.

Kodėl moterys neinvestuoja?

Vertinant duomenis akivaizdu, kad moterys Lietuvoje investuoja gerokai pasyviau negu vyrai. Be to, peršasi prielaida, kad investuodamos moterys daugiau siekia užsitikrinti saugumą ateityje, o vyrai dažniau linkę mąstyti apie trumpesnį laikotarpį, yra pasirengę investavimo priemonių alternatyvoms.

Norint paaiškinti moterų pasyvumą ir požiūrį, verta atsigręžti į moterų verslumo statistiką. SEB banko duomenimis, iš visų banko verslo klientų tik kiek daugiau negu penktadalis – 22 proc. – sudaro įmonės, kurios priklauso vien moterims. Mažiau negu trečdalio – 28 proc. – įmonių moteris yra galutinis naudos gavėja.

Be to, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, moterys Lietuvoje vidutiniškai vis dar uždirba mažiau negu vyrai – šių metų antrą ketvirtį vyrų ir moterų atlyginimų atotrūkis siekė 11,6 procento. Taip pat moterys dažniau renkasi dirbti mažiau mokamose srityse – moterų dauguma vyrauja sveikatos priežiūros, socialinio darbo, švietimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų srityse. Savaime suprantama, kad mažesnės finansinės galimybės palieka mažiau erdvės atsidėti pinigus ir skirti juos investicijoms.

Ne ką mažiau negu finansinė moterų padėtis visuomenėje svarbi ir socialinė. Ilgą laiką visuomenėje vyravo apibrėžti moterų socialiniai vaidmenys, o ir šiandien daugelyje šeimų didesnė namų ūkio ir vaikų priežiūros rūpesčių dalis vis dar krenta ant moterų pečių, todėl laiko domėtis investicijomis ir pradėti investuoti i lieka mažiau. Ką jau kalbėti apie kelius užkertantį psichologinį nusiteikimą, pavyzdžiui, baimę pradėti kažką naujo ar rizikuoti, klaidingą įsitikinimą, kad investuoti yra sudėtinga. Reikia pripažinti, kad dalis moterų turi polinkį nuvertinti savo gebėjimus ir galimybes.

Kaip paskatinti moteris investuoti?

Vargu, ar tai guodžia, bet moterų ryžto stoka investuoti nėra vien Lietuvoje pastebima problema, – panašios tendencijos vyrauja ir kitose Baltijos šalyse. Pavyzdžiui, tarp SEB banko teikiamos investavimo paslaugos – investicijų roboto – naudotojų Lietuvoje moterų yra tik 23 proc., Latvijoje – 28 proc., Estijoje – 30 procentų.

SEB banko tyrimo rezultatai rodo, kad beveik pusę moterų investuoti paskatintų sėkminga draugų ar šeimos narių investavimo patirtis, – moterims šis veiksnys kur kas aktualesnis negu vyrams priemonės. Vadinasi, viešojoje erdvėje reikalinga daugiau ir aktyviau dalintis investavimo sėkmės istorijomis – jos gali įkvėpti ir paskatinti veikti.

Svarbu ir tinkami, poreikius ir galimybes atitinkančios investavimo priemonės. Nors beveik pusė moterų sako, kad neplanuoja investuoti dėl per mažų santaupų, didelė dalis (41 proc.) dabar neinvestuojančių moterų per mėnesį investicijoms galėtų skirti nuo 20 iki 100 eurų, nekeisdamos savo vartojimo įpročių. Vadinasi, daliai moterų reikia atsirinkti rinkoje esančias priemones, leidžiančias investuoti mažomis sumomis.

Atsižvelgti reikia ir į visuomenės finansinį raštingumą. Beveik absoliuti dauguma neinvestuojančių moterų – 81 proc. – savo žinias apie investicijas penkiabalėje skalėje vertina 1 ar 2 , t. y. prastai arba ypač prastai. Todėl finansinį raštingumą būtina ugdyti – sudaryti palankesnias sąlygas žinioms apie finansus plėsti, skirti daugiau laiko ir dėmesio finansų planavimo, valdymo, investavimo temoms.

Apibendrinant reikėtų pasakyti, kad, norint paskatinti investuoti moteris, šiandien mums svarbu ieškoti ištakų, kodėl tai nevyksta dabar – aktualizuoti vyraujančias priežastis ir pateikti atsaką, įkvėpti pavyzdžiais, suteikti tinkamų ir lengvai suprantamų priemonių, reikalingų žinių. Vadovaudama bankui, moterų įgalinimą matau kaip vieną iš savo misijų – kuo mažesnė atskirtis bus tarp vyrų ir moterų, kuo geresnį finansinį išsilavinimą visi įgysime, tuo būsime progresyvesnė visuomenė.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: