Kaip „peržiemavojo“ dviračių ir pėsčiųjų takas

Vienas iš pernai baigtų savivaldybės objektų – pėsčiųjų ir dviratininkų takas Širvėnos bei Apaščios pakrante „peržiemavojo“ pirmąją savo egzistencijos žiemą. Kaip žinia, po žiemos paprastai išryškėja neklystančių statybininkų klaidos ar darbų brokas.

Tako dalis, besidriekianti nuo autobusų stoties Širvėnos ežero pakrantės link, garbingai išlaikė ne tik žiemos, bet ir sunkiosios technikos testą. Šia atkarpa kovo mėnesį zujo gaisrinės mašinos, vežiodamos vandenį „Baltosios vaistinės“ liepsnoms malšinti. Nors šie automobiliai su vandens kroviniu sveria ne vieną toną, akiai pastebimų defektų jų važinėjimas take nepaliko. Širvėnos ežero bangos nestipriai, bet metodiškai jau kelis šimtmečius skalauja krantus ir nepastebimai juos ardo. Greičiau šis procesas vyksta ten, kur nėra natūralių kliūčių – akmenų ar tvirtesnių pakrantės medžių šaknų. Radvilų gatvės gale, kur naujasis takas šliejasi visai greta kranto, statytojai pakrantę sutvirtino lauko akmenų užtvara. Tačiau toliau, einant reformatų bažnyčios link, tako vingiai vėl priartėja prie melsvųjų ežero bangų. Čia krantas liko toks, kaip kadaise, todėl tik laiko klausimas, kada vanduo „prisikas“ iki tako pagrindo.

Kol kas sveika medinė tako dalis, grakščiai apsukusi vingį pro pliažo teritoriją, virsta skaldele dengtu gruntiniu taku. Čia jau išryškėjo likimo ar statybų broko ženklai. Keliose vietose atsiradusios piltuvėlio formos duobelės savo išvaizda primena Biržų krašte visiems įgrisusių karstinių įgriuvų miniatiūrinius modelius. Todėl pesimistai gali dejuoti, esą toks jau mūsų žemelės likimas, net pilies prieigose nuo įgriuvų nepabėgsi.

Egzistencinių dvejonių nesužaloti tautiečiai linkę kaltinti ne gamtą, o tako statytojus. Jų nuomone, nepakankamai gerai paruoštas tako pagrindas ežero pakrante dabar krečia panašius pokštus.

Bebras – „paukštis“ gudrus ir užsispyręs. Skrenda neaukštai, o knisa giliai. Įpratęs laisvai migruoti tarp ežero ir pilies fosų susikurtomis tunelių sistemomis, jis neketina atsisakyti tokio gyvenimo būdo ir nutiesus viršuje pėsčiųjų bei dviračių taką. Bėdos čia dvi – ponas bebras blogai paskaičiavo savo tunelių atsparumą gniuždymui. Jie griūva ir take atsiranda nelemtos duobės. Kita bėda, kad ponai statybininkai neįvertino savo aštriadančių kolegų ambicijų ir tinkamai neparuošė tako pagrindo. Kurios pusės šviesesnis protas, sunku pasakyti.

Taip mano ir Biržų miesto seniūnas Vytas Jareckas, kuris dabar turi rūpintis tako priežiūra. Pasak jo, bebrų landos bus nuolatinė tako įgriuvų priežastis. Ir pakeisti kažką sunku – projektas „priduotas“, aktai pasirašyti, viskas priklauso savivaldybei. Kol garantinis laikotarpis, bus galima reikalauti, kad rangovas užpiltų duobes skalda. Tačiau tai nepašalins įgriuvų priežasties.

Seniūnas sutinka, kad ateityje teks tvirtinti pavojingas ežero kranto vietas greta tako ir daryti tai teks iš savivaldybės biudžeto lėšų.

Skvarbi seniūno akis pastebėjo smulkių defektų ir tame tako ruože, kuris išklotas plytelėmis. Anot V. Jarecko, tai kol kas nėra kritiniai defektai. O kad tinkamai grunte neįtvirtinti ir kliba taką apšviečiantys žibintai, seniūnas linkęs priskirti projekto vadovo Petro Januškevičiaus darbo brokui. Pastarasis dabar atostogauja, bet šiam grįžus iš poilsio seniūnas ketina dėl to „kibti į atlapus“.
Nuotraukoje:Raibuliuojančios ežero bangos netruks išplauti pakrantės gruntą ir priartėti prie naujojo tako pagrindo. Tvirtinti pavojingas vietas teks savivaldybės biudžeto lėšomis.

Antanas Vaičeliūnas