Kaip tinkamai supakuoti prekę saugiam siuntinių siuntimui

Vieną kartą pardaviau seną objektyvą žmogui iš kito miesto. Sutarėm greitai, pinigai atėjo, aš džiaugiausi kaip vaikas. Tą vakarą įmečiau objektyvą į dėžę, apvyniojau burbuline plėvele, užklijavau lipnia juosta ir mintyse jau mačiau žinutę „gavau, viskas tvarkoj“. O gavau visai kitą žinutę: „dėžė buvo prispausta, dangtelis įskilęs…“ Ne katastrofa, bet nemalonu. Nuo tada pakuoju kitaip. Ne gražiau, o tvirčiau, aiškiau ir su mintimi, kad siunta keliaus per svetimas rankas.

Pradėk nuo paprasto klausimo: kas bus blogiausia, jei dėžė nukris?

Skamba dramatiškai, bet tai geriausias testas. Siuntų kelionėje būna visko: dėžė paslysta nuo lentynos, kažkas užmeta kitą dėžę ant viršaus, kurjeris skuba, o tu tuo metu geri kavą ir net neįtari. Jei prekė trapi, pakuotė turi „sugerti“ smūgį. Jei prekė minkšta, pakuotė turi saugoti formą.

Aš visada mintyse darau tokį mini scenarijų: dėžė nukrenta nuo stalo kampo. Jei man nuo to jau nejauku, reiškia, reikia dar vieno sluoksnio.

Dėžė turi būti tinkamo dydžio, ne „kad tilptų“

Čia dažna klaida. Per didelė dėžė reiškia, kad viduje atsiranda erdvė judėjimui. Judėjimas reiškia smūgius. Per maža dėžė reiškia, kad prekė prispausta ir neturi apsaugos „oro“ sluoksnio.

Geras variantas yra toks, kai prekė įdedama į dėžę ir aplink lieka vietos paminkštinimui. Ne daug, bet tiek, kad daiktas būtų tarsi įtaisytas. Tada siuntinių siuntimas tampa ramesnis, nes mažėja šansų, kad viduje kažkas daužysis.

Apsauga viduje svarbiau už lipnią juostą išorėje

Žmonės dažnai susikoncentruoja į užklijavimą, o vidų palieka „kaip gausis“. O vidus yra visas žaidimas. Jei prekė juda, tu pralaimi dar prieš išsiunčiant.

Man padeda paprasta taisyklė: pakratyk dėžę prieš užklijuodamas. Jei girdi garsą, arba jauti judesį, dar neparuošta. Jei dėžė tyli, gerai.

Dažniausiai veikia keli paprasti dalykai:

• minkštas užpildas šonuose, kad prekė neslystų

• atskiras maišelis mažoms detalėms, kad jos neišsibarstytų

• papildoma apsauga kampams, jei prekė kieta ir brangi

Taip, tai užima kelias minutes. Bet tos minutės kainuoja mažiau nei ginčas su pirkėju.

Lipni juosta turi laikyti, o ne „atrodyti, kad laiko“

Juosta turi būti plati, o klijavimas tvarkingas. Viena juostelė per vidurį dažnai būna per silpna. Aš klijuoju taip, kad uždengčiau siūlę ir dar „užlipčiau“ ant šonų. Kampai irgi svarbūs, nes jie pirmi trūksta.

Dar vienas pastebėjimas: jei dėžė jau buvo naudota, jos standumas mažesnis. Kartais geriau paimti naują dėžę, ypač jei siunčiama elektronika, stiklas, kosmetika.

Žymėjimas padeda, bet stebuklų nedaro

Užrašas „dūžta“ arba „atsargiai“ gali praversti, bet jis nėra šarvai. Geriausia apsauga vis tiek yra pakuotė. Tačiau adresą ir kontaktą rašyk aiškiai. Jeigu lipdukas atsiklijuos, tvarkingai užrašyti duomenys gali išgelbėti siuntą nuo klaidžiojimo.

Ką verta žinoti, kai siunčiama prekė pirkėjui

Kai prekė parduota, žmogus nori gauti ją tokią, kokią matė nuotraukose. Švarią, tvarkingą, be staigmenų. Čia ir atsiranda pasitikėjimas. Jei pirkėjas gauna gražiai supakuotą siuntą, jis prisimena ne tik prekę, jis prisimena tave.

Ir dar vienas dalykas. Skirtingos siuntų pervežimo paslaugos turi skirtingą ritmą. Vienur siunta keliauja greitai, kitur ji ilgiau stovi paskirstyme. Kuo ilgiau ji keliauja, tuo daugiau kartų ji bus paimta, padėta, perkelta. Todėl verta pakuoti taip, lyg siunta keliautų ilgiau, nei planuoji. Tada net maloni staigmena, kai ji atvažiuoja greitai.

Pakuotė yra tavo reputacija ant dėžės

Gal skamba per rimtai, bet aš tuo tikiu. Pakuodamas tu pasakai: „man rūpi, kad gautum gerą daiktą.“ O kai žmogus tai pajunta, jis grįžta. Jis rekomenduoja. Jis rašo gerą žinutę, o ne pretenziją.

Jei nori, kad siuntinių siuntimas būtų sklandus, pradėk ne nuo kurjerio pasirinkimo, o nuo dėžės ant stalo. Nes dėžė yra ta vieta, kur tu dar gali viską kontroliuoti, net jei už durų jau laukia skubantis kurjeris.