Kaip toliau gersime?

Paskutiniais metais nuolatos augantis alkoholio suvartojimas ir jo padariniai ima bauginti dar mąstančią visuomenės dalį. Kokia padėtis mūsų savivaldybėje, bandyta išsiaiškinti praėjusią savaitę vykusiame susirinkime.

Praėjusį penktadienį rajono savivaldybėje vyko diskusija – pasitarimas tema „Kaip sumažinti alkoholizmą šiuolaikinėje visuomenėje. Alkoholio vartojimo ribojimas renginių metu. Savivaldybės įtaka mažinant alkoholio prieinamumą, ypač jaunimui“. Šio susirinkimo iniciatorius buvo savivaldybės tarybos narys Viktoras Rinkevičius. Savivaldybės metrikacijos salėje dominavo rajono pedagogai. Kartu su Švietimo skyriaus darbuotojais jie sudarė apie trečdalį auditorijos. Atvyko keli savivaldybės tarybos nariai, pora seniūnų. Dalyvavo atstovai iš Biržų rajono policijos komisariato, rajono poliklinikos, bibliotekos, kultūros centro ir visi rajono vadovai.

Meras ragino kalbėti konkrečiai

Pradėdamas susirinkimą, V. Rinkevičius kalbėjo apie nerimą keliančią alkoholizmo problemą. Jis pastebėjo, kad įstatymų leidėjai rodo kai kurias pastangas. Tokiu teigiamu žingsniu politikas laiko alkoholio prekybos uždraudimą degalinėse. Pasak V. Rinkevičiaus, nepaisant viešoje erdvėje kelto didelio triukšmo ir aimanų apie žlugdomą verslą, draudimas įsigaliojo. Ir dangus nenugriuvo – degalinės stovi ir prekiauja tuo, kuo privalo prekiauti. Anot V. Rinkevičiaus, savivaldybė irgi gali daryti įtaką šiam procesui, juolab pernai priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos suteikia daugiau teisių savivaldai ribojant alkoholio pardavimą. Jo nuomone, metas ir Biržų savivaldybei imti griežtinti prekybos alkoholiu tvarką viešų renginių metu. Todėl V. Rinkevičius kvietė padiskutuoti ir išsakyti nuomones ir pasiūlymus, ką galima padaryti, kad savivaldybėje būtų mažiau vartojamas alkoholis, kad jis taptų nepatrauklus jaunimui, ir panašiai.

„Mažai pasakėte, kai tiek daug prirašėte. Tokia šizofrenija, kad iškart nesuvoksi, kokie čia dvigubi standartai. Siūlau išklausyti specialistus. Gal kas išsakys rimtus argumentus, kiek mokesčių sumoka ir kiek jų neteksime, jei sumažinsime alkoholio prieinamumą. Tada – sausas įstatymas. O kiek darbo vietų prarasime? Apie 200. Jei uždarome alaus daryklas, taip ir atsitiks. O net iš Graikijos atvykę savanoriai giria, koks geras Biržų alus“, – baksnodamas į spaudoje buvusių straipsnių kopijas prabilo meras V. Valkiūnas.

V. Rinkevičius bandė prieštarauti, kad nei sausojo įstatymo įvesti, nei alaus daryklų uždaryti jis nesiūląs. Tegu jos alų gamina.

„Tai jūs turite paaiškinti, kokio stiprumo jie turėtų gaminti, ką per šventes norite uždrausti, ko nenorite matyti – konkrečiai. O dabar tik tuščias oro virpinimas“, – neatlyžo alkoholio šalininkų gretas ginantis blaivininkas V. Valkiūnas.

„Gera pradžia, geras mero žodis“, – ironiškai pastebėjo V. Rinkevičius ir pakvietė savo nuomonę išsakyti policijos atstovę.

Smurtas be kultūrinės dalies

Biržų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkė Sandra Timukienė sakė, kad alkoholio problema sena, Smurto artimoje aplinkoje įstatymas dar labiau visa tai išgrynino. Pareigūnės įsitikinimu, 98 procentai smurtinių nusikaltimų šeimose įvyksta apsvaigus nuo besaikio alkoholio vartojimo. Anot jos, svaigalų prieinamumo mažinimas, vartojimo apribojimas duotų teigiamų rezultatų. S. Timukienė pasisakė už alkoholio uždraudimą ar apribojimą viešuose renginiuose. Policijos statistika rodo, kad per 2015 metus surašyti 353 administraciniai protokolai asmenims, kurie viešose vietose pasirodė neblaivūs ar ten vartojo alkoholį. Paprastai viešųjų renginių metu fiksuojami 8-10 tokio pobūdžio nusižengimų. „Bet per miesto šventes tokių pažeidimų neužfiksuota. Taip man sakė komisaras. Be to, alkoholis nėra kriminalizuotas. Paskaičius rajono laikraščius, gali susidaryti įspūdis, kad parodose, šventėse, cirkuose – tik alkoholikų orgijos ir kultūringam žmogui nėra ten ko eiti. Bet mes
žinome, kad alkoholikai vartoja svaigalus nuolat, nežiūrėdami, ar šventė, ar cirkas atvažiavo“, – karščiavosi meras V. Valkiūnas

„Žinoma. Smurtas šeimose apsieina be kultūrinės dalies“, – taikliai pastebėjo S. Timukienė.

V. Valkiūnas teigė pastebėjęs, kad prekybos centruose svaigalai parduodami įtartinai jauniems asmenims, neprašant parodyti asmens dokumento. Čia, mero nuomone, galima dirva pažeidimams.

Jaunimo reikalų koordinatorius Merūnas Jukonis sakė, jog alkoholio problema akivaizdi visoje Lietuvoje ir sprendimai reikalingi šalies mastu. Biržų jaunimo organizuojamuose renginiuose alkoholiu neprekiaujama. M. Jukonio nuomone, vienokį ar kitokį požiūrį į svaigalus jaunimas perima iš šeimos, iš gyvenamosios aplinkos, nes jauni žmonės linkę kopijuoti suaugusius. Jis teigė pasisakęs už apribojimus, nes dabar alkoholio jaunimui įsigyti nėra sudėtinga.

Mokyti ar drausti?

Paklausus, kaip dėl alkoholio vartojimo mokyklose, prabilo pedagogai. „Mokykloje negeria. Bet tenka stebėti pakankamai keistų situacijų. Anksčiau į šokius susirinkdavo labai daug išgėrusių mokinių, todėl jau kelerius metus šokių atsisakėme. Per išleistuves matyti, kad kultūringesnių šeimų vaikai alkoholį vartoja saikingai, jie tai daro prie stalo, pasveikindami vienas kitą. Bet yra tokių šeimų vaikų, kurie ima butelį nuo stalo ir eina gerti su klasės draugais į mišką ar krūmus“, – sakė „Saulės“ gimnazijos direktorius Dainius Korsakas.

Iš jo lūpų nuskambėjo ir radikalus pasiūlymas. „Mes draudžiame, vykdome prevencines programas ir kita. O gal mums reikėtų vaikus mokyti vartoti alkoholį? Kad jie tai mokėtų daryti teisingai, tvarkingai ir kultūringai? Aš nematyčiau jokios problemos, jei per Kalėdas ar Naujuosius metus mokiniai pakeltų taurę šampano. Tuo labiau kad trečdalis gimnazijos mokinių yra pilnamečiai“, – kalbėjo D. Korsakas.

„Problema yra kompleksinė. Čia esame keli nedidelių kaimo mokyklų direktoriai. Mokiniai į mokyklą jau ateina su alkoholio vartojimo (ne) kultūra. Pažiūrėkime, kiek yra socialiai remtinų ir socialinės rizikos šeimų. Jei tėvai mano, kad pradinukų gimtadienyje yra normalu ant stalo statyti sidrą, jei motina pasistengia išsiblaivyti tada, kai yra kviečiama į mokyklą, tai nėra normalu. Reikia griežtesnės atsakomybės tiems, kurie prie parduotuvių už dvi cigaretes ar kelis alkoholio gurkšnius perka nepilnamečiams svaigalus“, – sakė Papilio pagrindinės mokyklos direktorius Eugenijus Januševičius.

Jam pritarė ir kiti pedagogai. Jie sakė, kad visiškas alkoholio uždraudimas yra nerealus, bet apribojimas būtinas. Mokytojai nepalaikė G. Korsako siūlytos idėjos mokyti vaikus teisingos svaigalų vartojimo kultūros.

Politinis aspektas

„Žadėjau tylėti, bet matau, kad kalbėti reikia. Pirmiausia man nepatinka, kad šis pokalbis vyksta prieš paskelbiant Seimo rinkimų politinės reklamos pradžią. Todėl visos organizatorių intencijos man neatrodo švarios ir nuoširdžios. Kitas dalykas, aš pritariu, kaip ir, manau, visi susirinkę pritaria, kad alkoholizmo problema yra aktuali. Tai atsispindi visų partijų programose. Bet ir V. Rinkevičius, ir Audrys Šimas, būdami daug metų rajono politikais, turėjo galimybę paversti Biržus Naisiais. Kaip tarybos nariai, jie turėjo teisę teikti įvairiausių pasiūlymų tarybos posėdžiams ir apie tai diskutuoti.

Aš pritariu tiems, kas teigia, jog reikia kompleksinio šios problemos sprendimo. Reglamentuojančių įstatymų yra pakankamai, tačiau trūksta jų vykdymo kontrolės. Tikėjausi, kad šioje diskusijoje bus racionaliai išgryninta, ką iš tiesų gali savivaldybė padaryti ir ko nėra padariusi.

Yra dvi didelės šventės, kuriose prekiaujama alkoholiu ir kurių rėmėja yra savivaldybė. Tai Miesto šventė ir Joninės. Jei norime išvengti populizmo, diskutuokime apie šiuos renginius“, – kalbėjo I. Varzienė.

Tarp V. Rinkevičiaus ir V. Valkiūno įsiplieskė trumpa diskusija apie prasmingumo ir naudingumo kriterijus šventės prekiautojams ir dalyviams. Ginčo priedangoje salę tyliai paliko Švietimo skyriaus vedėja Genovaitė Gutauskienė ir keli mokyklų direktoriai.

Kultūros stoka

Kalba nukrypo į socialines pašalpas. Pasak Medeikių pagrindinės mokyklos direktorės Laimutės Klemkienės, akivaizdžiai juntami girtavimo protrūkiai pašalpų mokėjimo dienomis. Pedagogė siūlė kažkaip apriboti grynųjų pinigų mokėjimą socialinės rizikos šeimoms. Pačeriaukštės seniūno Aurimo Franko nuomone, jau ne laikas svarstyti, reikia ar nereikia riboti alkoholio prieinamumą. Reikia tai daryti nedelsiant ir kuo efektyviau, tik neperlenkiant lazdos. A. Franko manymu, didžiausia buitinio girtavimo kaime plitimo priežastis yra masinis kultūrinės veiklos pasitraukimas iš kaimo. Išsikelia bibliotekos, paštai, mokyklos. Šių įstaigų darbuotojai buvo pavyzdys kaimo bendruomenei ir autoritetas, lėmęs vietovės kultūrą.

Kad yra pasitaikę girtaujančių ir triukšmaujančių jaunų žmonių net J. Bielinio viešojoje bibliotekoje, patvirtino šios įstaigos direktorė Vilmantė Vorienė.

Vaikai ar alus?

Kantriai tylėjęs, žodį tarė tarybos narys A. Šimas. Jo nuomone, turi keistis miesto švenčių organizavimo koncepcija, kai geriausios vietos greta scenos atiduodamos alaus prekiautojams. Anot jo, tie patys klientai prie stalų sėdi su bokalu nuo ryto iki vakaro. Kartais pailsi, padėję galvą ant to paties stalo ir toliau švenčia. „Turi būti nustatyta alaus gėrimo zona, ir savivaldybė tą gali padaryti. Kodėl vaikų žaidimams mes atskiriam atskirą zoną, o to nepadarome alaus gėrikams? Pastarieji turi būti kuo toliau, o centrinę erdvę turi užimti vaikai ir jaunimas. Dabar alkoholis liejasi laisvai, vaikų erdves nustumiame kažkur į pašalius“, – emocingai kalbėjo rajono politikas. Diskusijos dalyviai galiausiai grįžo prie konkretesnių dalykų. Nuskambėjo kelių dalyvių patarimai tarybos nariams paruošti ir teikti savivaldybės tarybai svarstyti konkrečius pasiūlymus dėl švenčių organizavimo ir prekybos alkoholiu. A. Šimas sakė, kad tokie siūlymai bus būtinai paruošti, bet svarbu išgirsti ir visuomenės nuomonę.

Antanas Vaičeliūnas
Nuotraukoje: Tarybos narys Viktoras Rinkevičius kvietė diskutuoti, kaip savivaldybės jėgomis galima mažinti alkoholio vartojimą.