Aina.lt nuotr.

Kaip transporto rinką pakeitė 2022 metų I ketvirtis?

Jau prabėgo trys mėnesiai uždarydami pirmąjį šių metų ketvirtį.

Pirmoje ketvirčio pusėje automobilių rinka augo, atsigaudama po pandemijos sukeltų sunkumų. Tačiau, bent laikinai, šis augimas buvo pristabdytas Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą. Tai matyti visų tipų automobilių sandorių statistikoje. Sausio bei vasario mėnesiais buvo fiksuojamas atitinkamai 23 ir 11 proc. pardavimo sutarčių kiekio augimas lyginant su tais pačiais 2021 metų mėnesiais. Tuo tarpu kovą – 5 proc. sumažėjimas.

O vidutinė naudoto automobilio sandorio vertė per metus išaugo 26 proc. Tai – vienas didžiausių paskutinių metų šuolių. Pirmąjį 2021 metų ketvirtį naudotas automobilis Lietuvoje kainavo 5,4 tūkst. eurų. Lygiai po metų, šiemet, jo vertė vidutiniškai siekia jau 6,6 tūkst. eurų. Augančias kainas lemia tiek naudotų automobilių trūkumas Europos rinkose, tiek auganti infliacija.

Paskutinį ketvirtį kainos augo visose automobilių amžiaus grupėse. Daugiausiai vertė pakilo 6 – 10 metų amžiaus sulaukusių automobilių segmente. Pokytis – 29 proc. Mažiausiai kaina keitėsi automobilių dar nesulaukusių 1 metų amžiaus grupėje. Tačiau net ir čia pastebimas 12 proc. prieaugis. Tokius pasikeitimus lemia tiek naujų, tiek naudotų automobilių trūkumas rinkoje.

Stebint į Lietuvą per paskutinį ketvirtį įvežtų automobilių pasiskirstymo pagal degalų tipą statistiką, tendencijos išlieka stabilios. Dyzeliu varomų automobilių dalis lėtai, tačiau stabiliai mažėja. Tuo pačiu laikotarpiu pernai dyzeliniai automobiliai sudarė 77,3 proc. pyrago, tuo tarpu šiemet – jau 72 proc.

O vien elektra varomo transporto dalis tendencingai auga. Jeigu per pirmus tris 2021 metų mėnesius į Lietuvą buvo įvežti 95 elektromobiliai, tai tuo pačiu laikotarpiu šiemet – 229. Tai – 141 proc. augimas. Tačiau šie automobiliai sudaro tik 1,2 proc. viso įvežtų į mūsų šalį automobilių.

Vis didėjančią paklausą rodo ir hibridinis transportas. Tokių automobilių per pirmą šių metų ketvirtį į mūsų šalį įvežta 42 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Bendras naujų automobilių sandorių kiekis progresyviai mažėja. Pirmą 2020 metų ketvirtį buvo pasirašytos 11.657 sutartys, tuo pačiu laikotarpiu pernai – 8.588, o šiemet – 7.246. Tačiau lygiai taip pat mažėja ir reeksporto dalis. Prieš du metus ji sudarė 49 proc., pernai – 34 proc., šiemet – vos 5 proc. Dėl šios priežasties vertinant bendrą pasirašytų naujų automobilių sutarčių kiekį matomas 16 proc. sumažėjimas. Tačiau atmetus numanomą reeksportą, vidinėje rinkoje pastebimas maždaug 21 proc. sandorių kiekio augimas. Tikėtina, kad pirmą šių metų ketvirtį matomą vidinės naujų automobilių rinkos augimą lėmė seniau užsakyti ir tik dabar pirkėjus pasiekę nauji automobiliai.

Pirmų trijų vietų laimėtojai populiariausio naujo automobilio modelio konkurse šį ketvirtį nuostabos sukelti neturėtų. Jau nebe pirmą kartą pirmoje vietoje „Toyota RAV4“. Per pirmą 2022 metų ketvirtį parduoti 581 „RAV4“ modeliai. Antroje vietoje su 266 parduotais automobiliais „Toyota Corolla“, o trečioje – vos 11 parduotų vienetų atsilikęs „Toyota C-HR“.

Verta apžvelgti ir populiariausius naujų elektromobilių modelius Lietuvoje. Autoplius.lt duomenimis, šį ketvirtį pirmoje vietoje jau senai savo vietą po saule išsikovojęs „Nissan Leaf“ su 47 parduotais automobiliais. Antroje – vienas prabangiausių elektromobilių rinkoje – „Porsche Taycan“. Tokių, daugiau nei 80.000 eurų kainuojančių automobilių per paskutinius 3 mėnesius Lietuvoje buvo nupirkta 33 vnt.

Pirmą kartą Lietuvoje įregistruoti ir trys visiškai nauji modeliai: „Volkswagen Taigo“, „Dacia Jogger“ bei naujasis „Lexus NX“.

Tačiau vidutinis Lietuvoje važinėjančio automobilio amžius ir vėl padidėjo. Pirmą 2021 metų ketvirtį amžiaus vidurkis siekė 15 m. 8 mėn. Šį ketvirtį amžius siekia jau 16 m. 4 mėn. Automobilių parkas paseno 8 mėnesiais.

Panašu, kad anksčiau ekspertų išsakytos prognozės apie tai, kad 2022 metais vis dar turėsime automobilių trūkumą – pasitvirtina. Naudotų automobilių pasiūla išlieka panaši, kaip ir prieš metus, o naujų automobilių vis dar tenka laukti ilgiau nei įprastai dėl besitęsiančios puslaidininkių krizės pasaulyje. Karas taip pat kelia papildomus komponentų tiekimo iššūkius, taip gamybos normalizavimą nustumdamas dar giliau į 2023 metų pabaigą, nors anksčiau buvo tikėtasi, kad ši krizė baigsis 2022 metų gale.

Rinkos ekspertai taip pat prognozuoja, kad artimiausiu metu automobilių gamybos krizė gali tik sustiprėti, tačiau 2023 metų pradžioje turėtume pamatyti ryškų transporto rinkos postūmį teigiama linkme.

Viena ryškiausių paskutinio meto tendencijų – didėjanti mažataršio transporto rinka. Stebint statistiką akivaizdžiai matosi sistemingai auganti šių automobilių paklausa. Tiek elektromobilių, tiek hibridinių automobilių kiekiai auga ir į Lietuvą įvežamų, ir naujų automobilių rinkose. Tai vyksta jau nebe pirmą ketvirtį iš eilės. Tai lemia tokie faktoriai, kaip subsidijos, valdžios kalbos apie taršių automobilių apmokestinimą, noras važiuoti pigiau, išaugęs elektromobilių kiekis bei pačių pirkėjų sąmoningumas. O šiuo metu prie šios tendencijos prisideda ir pakilusios kuro kainos.

Būtent kylančių kuro kainų poveikis gali pastūmėti link ekonomiškesnio transporto kiekio augimo. Apynaujų automobilių segmente tikėtina, kad pirkėjai labiausiai rinksis hibridines transporto priemones, o senesnėse amžiaus grupėse, tikriausiai ir deja – dyzelinius automobilius dėl mažesnių sąnaudų, atmetant ekologines priežastis į antrą planą.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: