Kalėdų apeigos

Gruodžio 25-oji – pirmoji Šv. Kalėdų diena. Kalėdos – kūdikėlio Jėzaus gimimo šventė.

Gruodžio dvidešimt penktoji, trečiadienis – 359-oji metų diena (trečioji 52-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 6 dienos.

Savo vardadienius šiandien švenčia Gražinė, Gražinis, Gražys, Gražmantas, Gražvaldas, Gražvaldė, Gražvilas, Gražvilė, Gražvyda, Gražvydas.

Lietuvių Kalėdų apeigos turi daug bendrų bruožų su kitų indoeuropiečių tautų apeigomis: jie burdavo, atlikdavo magiškus veiksmus, dainuodavo. Visa tai buvo susiję su būsimuoju vasaros derliumi. Mūsų protėviai per Kalėdas keldavosi anksti rytą, nudengdavo Kūčių stalą, žiūrėdavo, ar nėra vėlių buvimo pėdsakų. Nuimtą nuo stalo šieną dalydavo gyvuliams. Tačiau kai kur jo neduodavo arkliui, tikint, kad jį atimančios raganos. Buvo plačiai paplitęs paprotys prieš Kalėdas skersti kiaulę ir atlikti skerstuvių apeigas. Paskerstos kiaulės galva, papuošta žalumynais, buvo vienas kalėdinių patiekalų. Žemaitijoje ant Kalėdų stalo buvo dedamas šiupinys su viduryje kyšančia kiaulės uodega.

Didelė magiška jėga buvo priskiriama sveikinimams bei linkėjimams. Jie buvo laikomi savotiškais užkalbėjimais, turinčiais būtinai išsipildyti. Buvo linkima gero derliaus, daug gyvulių, sveikatos. Pakiemiais vaikščiodavo persirengęs Kalėdų Senis arba Kalėda. Lazda pabeldęs į duris Kalėdų Senis sakydavo: „Aš, Kalėda, atėjau iš ano krašto, kur miltų kalnai, medaus upės, alaus ežerai, saldainiais lyja, barankomis sninga, nešu skarbų pilną terbą, laimę, derlių ir kitokį labą. Prašau dureles atidaryti ir į aną kraštą nevaryti.“

Kalėdų Senis semdavo saują visokiausių grūdų ir berdavo krikštasuolėn. Po to sveikindavo, linkėdavo, giedodavo giesmes, juokaudavo, šokdavo su vaikais, dalydavo riešutus. Šeimininkai jį vaišindavo.Iki šių dienų išlikęs kalėdojimo paprotys. Jis tęsiasi visą tarpukalėdį, tai yra, iki Trijų Karalių.

Kalėdų tikėjimai:

Riešutai ant eglutės pagausins derlių, uždegs meilę, sustiprins vedybinius ryšius, nes lazdynas laikomas šventu, į jį netrenkia perkūnas. Ypatinga reikšmė buvo priskiriama rastam dvilypiam riešutui (jei pusę to riešuto valgydamas duosi atsikąsti patinkančiam asmeniui, jis taps tau meilesnis).

Žvakučių deginimas ant Kalėdų eglutės buvo siejamas su prosenių vėlių atminimu. Be to, šiai ugniai buvo suteikiama ypatinga antgamtinė reikšmė – esą ji apsauganti šeimą nuo visokiausių blogybių.

Dangaus kūnai

Saulė šiandien teka 08.41, leidžiasi 15.56. Dienos ilgumas – 07.15.

Šiandien – septintoji Mėnulio delčios diena.

Saulė Ožiaragio ženkle.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: