„Kantar“ tyrimas: dauguma darbdavių per epidemiją liko sąžiningi, ketvirtadalis – nuvylė

Trys ketvirtadaliai darbdavių per karantiną elgėsi sąžiningai darbuotojų atžvilgiu, o ketvirtadalis – nuvylė, rodo „Kantar“ atliktas darbuotojų įsitraukimo tyrimas. Labiausiai darbuotojai karantino metu ėmė vertinti darbo vietą kaip pajamų šaltinį, mažėjo savirealizacijos, karjeros, mokymosi darbe svarba. 

Kalbant apie darbdavių sąžiningumą karantino metu, dominavo pozityvus darbdavio vertinimas: dauguma akcentavo sąžiningą elgesį karantino metu, suteiktas apsaugos priemones ir galimybę dirbti nuotoliniu būdu, išsaugotą darbo vietą, sklandžią komunikaciją.

„Dauguma darbdavių gana atsakingai sureagavo į šią pandemijos sukeltą krizinę situaciją – ir kalbant apie prevencines apsaugos priemones, ir apie darbo vietos išsaugojimą. Galima sakyti, didžioji dalis darbdavių išlaikė šį karantino išbandymą. Kita vertus, ketvirtadalis dirbančiųjų patyrė iš savo darbdavio nesąžiningo, darbuotojų manymu, elgesio apraiškų – ir taip atsakę pirmiausia akcentavo sumažintus atlyginimus ar priedus“, – sakė „Kantar“ įžvalgų ir tyrimų vadovė Jurgita Račkytė-Vilimė. 

Pasak jos, iš respondentų, žemai įvertinusių savo darbdavį, atsakymų peršasi išvada, kad labiausiai koją pakišo skaidrios, laiku vykdomos komunikacijos su darbuotojais stoka. 

„Dauguma darbuotojų įvertinusių darbdavio elgesį kaip nesąžiningą, paminėjo, kad jautė, jog jie nerūpi darbdaviams, kad šie neužtikrino saugios darbo aplinkos, rūpinosi tik savo interesais, nerodė noro padėti  – nemaža dalis šių priekaištų yra susijusi su darbdavio komunikacijos spragomis, reikiamos informacijos pateikimu laiku“, – sakė J. Račkytė-Vilimė. 

Turėti darbą tampa vertybe 

Palyginti su praėjusiais metais atliktu patrauklaus darbdavio tyrimu, išaugo darbo vien kaip pajamų šaltinio svarba.

„Nors finansinis aspektas visada dominuoja, po karantino vykdytas tyrimas atskleidė gana ryškų poslinkį – padaugėjo tokių, kurie darbą nurodė vien kaip pajamų šaltinį ir nieko daugiau (padaugėjo nuo ketvirtadalio iki trečdalio dirbančiųjų). Pastebime, kad darbas tampa vertybe pats savaime, o galimybė realizuoti save, plėsti savo kompetenciją, kopti karjeros laiptais – pasitraukia į antrą planą (šių aspektų svarba per metus sumažėjo 5-10 proc. punktų)“, – sakė „Kantar“ įžvalgų ir tyrimų vadovė. Todėl, ekspertės teigimu, darbdaviams dabar prasminga akcentuoti finansinį stabilumą, laiku mokamą atlyginimą, garantuotą darbo vietą. 

Pasak jos, bendras pasitenkinimas darbu ir esamo darbdavio rekomendacija, kaip ir pernai, išlieka gana aukštame lygyje. Ketvirtadalis teigia, kad yra ypač arba labai patenkinti darbu, daugiau nei pusė dirbančiųjų yra patenkinti. Dauguma dirbančiųjų (7 iš 10) būtų linkę rekomenduoti savo darbovietę draugams ar pažįstamiems. 

„Pagrindinį pokytį matome vertinant kolegų motyvacijos ir darbovietės rezultatus. Kaip nelabai aukštai arba visai nemotyvuotus savo kolegas mato beveik kas antras dirbantysis, 7 proc. punktais sumažėjo puikiai ir labai gerai vertinančių bendrus darbovietės rezultatus, jos sėkmę. Šie aspektai mažino darbuotojų įsitraukimo indeksą kai kuriose tikslinėse grupėse“, – sakė J. Račkytė-Vilimė. 

Jos teigimu, kiekvienos įmonės individualūs duomenys skiriasi, priklausomai nuo jos kultūros, motyvacijos sistemos, darbuotojų įtraukimo į sprendimų priėmimo procesus, o Lietuvos dirbančiųjų įsitraukimo vidurkis naudotinas kaip atspirties taškas palyginti su savo įmonės skaičiais. 

Jaunimo ir moterų įsitraukimas mažėjo

Įsitraukimo indeksas karantino metu kiek sumažėjo tarp moterų ir jaunimo. 

„Greičiausiai, tam turėjo įtakos karantino metu sustiprėjęs „dvigubas“ moterų etatas – kai prie įprasto darbo, prisidėjo ir išaugęs namų ruošos krūvis, vaikų nuotolinio mokymosi priežiūra. Taip pat tai galėjo lemti ir profesijų, kuriose tradiciškai dominuoja moterys – švietimo, medicinos, paslaugų sektorius – patiriamas krūvis ir nerimas“, – analizavo ekspertė. 

Mažesnį jaunimo įsitraukimo indeksą „Kantar“ įžvalgų ir tyrimų vadovės teigimu, galėjo lemti darbdavių sprendimai optimizuoti darbo vietas, pirmiausia atsisakant bandomajame laikotarpyje esančių, praktiką atliekančių ar laisvai samdomų darbuotojų. „Jaunų žmonių lūkesčiai darbdaviui apskritai yra aukštesni, tad gana natūralu, kad čia pirmiausia pasimatė atotrūkis ir jausmas, kad į juos neinvestuojama“, – sakė Jurgita Račkytė-Vilimė.

Rečiausiai minima darbdavių karantino metu taikyta priemonė – primygtinis raginimas išeiti atostogų, tuo tarpu dažniausiai pritarta teiginiams, jog darbdavys suteikė priemones dirbti nuotoliniu būdu ir taupymo priemones taikė proporcingai visiems darbuotojams. Daugiau kaip pusė apklaustųjų pritarė teiginiui, jog jų darbdavys karantino metu užtikrino jiems saugumo jausmą išsaugodamas darbo vietą.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: