Karantinas. Jurga Girdzijauskienė: „Linkiu, kad ši bendrystė niekur nedingtų ir po pandemijos“
Lietuvoje paskelbus karantiną, daugelis laiką leidžia namuose, dirba nuotoliniu būdu. O ką karantino metu veikia Panevėžio miesto tarybos nariai. Jie sutiko pasidalinti mintimis, patarimais panevėžiečiams ir atsakyti į keletą Aukštaitijos naujienų portalo AINA pateiktų klausimų. Šiandien kalbiname Panevėžio miesto tarybos narę, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pirmininko pavaduotoją Jurgą Girdzijauskienę.
–Ar dirbate karantino metu ir kaip (ar einate į darbą ar iš namų) ir panašiai?
Esu Europos Parlamento narės Rasos Juknevičienės padėjėja Panevėžio regione, koordinuoju biuro veiklą. Praėjusių metų rudenį Panevėžyje duris atvėrusiame biure vyko daug įvairių renginių, sužinoti Europos Sąjungos aktualijų ir pasikalbėti apie miesto reikalus čia užsukdavo daug žmonių. Dabar dėl socialinių ryšių apribojimų biure lankytojų priimti negalime, o suplanuotus renginius turėjome atidėti vėlesniam laikui. Karantino metu daugiausia dirbu iš namų, nes pagrindinis mano darbo įrankis – kompiuteris. Lyginant su kitomis, net ir ekonomiškai stipresnėmis valstybėmis, Lietuvoje interneto ryšys labai kokybiškas, karantino sąlygomis tai leidžia neatitrūkti nuo kasdienių darbų ir pilnai jausti gyvenimo pulsą.
Būdama miesto tarybos nare, stengiuosi prisidėti sprendžiant gyventojų problemas pandemijos akivaizdoje. Dar kovo pradžioje, kartu su kolegomis opozicijoje, parengėme ir pasiūlėme savivaldybės vadovams priemonių planą, kaip efektyviau stabdyti siautėjantį COVID-19 virusą, kaip padėti miesto žmonėms užtikrinant jų saugumą, savalaikę pagalbą. Kreipėmės į LR Vyriausybės vadovą, Sveikatos apsaugos ministrą, kad Panevėžyje kuo greičiau atsirastų mobilus patikros punktas, karščiavimo klinika, kad medikai būtų tinkamai aprūpinti apsaugos priemonėmis. Ieškojome galimybių, rėmėme sunkiau gyvenančiais žmonėmis besirūpinančias įstaigas, organizacijas, pirkome respiratorius medikams, dovanojome apsauginių kaukių socialiniams darbuotojams.
Nesinori kritikuoti, bet man tikrai liūdna dėl to, kad Panevėžyje nėra tikros lyderystės, nėra visus telkiančio žmogaus, į kurį norėtųsi lygiuotis ir dirbti petys į petį. Miesto taryba iki šiol nebuvo susėdusi bendroms diskusijoms, nors kitose savivaldybėse darbas vyksta nuotoliniu būdu. Peršasi mintis, kad tam labiau trukdo ne techninės galimybės, o pernelyg didelė valdančiųjų arogancija ir negebėjimas bendram tikslui suburti skirtingų pažiūrų žmones. O juk dabar, kaip niekad turime būti vieningi.
-Kaip leidžiate laiką namuose su šeima ar artimaisiais?
Karantinas turi ne tik blogų, bet ir gerų pusių – viena iš jų yra laikas, kurį galime skirti buvimui su šeima. Pastaraisiais metais akimirkos, kai susirenka visi namiškiai buvo gan retos, todėl labai branginu kiekvieną šeimos susėdimą prie pietų stalo, atvirus pasikalbėjimus, karštas diskusijas. Mes visi labai mėgstam muziką, namuose ji skamba nuolat. Mūsų sūnus Ovidijus LMTA skaitmeninės kompozicijos magistrantas, dukra Žiedūnė menų gimnazijoje baigė chorinį dirigavimą, dabar studijuoja mediciną. Paskaitos jiems vyksta nuotoliniu būdu. Vakarais kartais suburiam visai neblogą šeimyninį kvartetą, padainuojam.
-Kuo patartumėte užsiimti ir praskaidrinti panevėžiečių kasdienybę karantino metu?
Mūsų mieste gyvena daug iniciatyvių, kūrybingų žmonių, noriu pakviesti visus išnaudoti šį lėtąjį periodą kūrybinei saviraiškai. Labai džiaugiuosi Panevėžio J. Miltinio teatro iniciatyva rodyti spektakliu internetu. Norėčiau, kad būtų įgyvendinta kino „drive-in” idėja ir vakarais panevėžiečiai susirinktų į kokią aikštę žiūrėti filmų neišlipus iš automobilio. Džiugu, kai feisbuke pamatai žinutę apie menininką nupiešusį naują paveikslą ir pakabinusį jį laiptinėje, kad visi galėtų juo pasidžiaugti. Ar mūsų miesto muzikantai negalėtų savo balkonuose surengti mini koncertų savo kaimynams? Kviečiu nebijoti dalintis gražiomis idėjomis ir darbais, būti bendruomeniškais ir mokėti šioje sudėtingoje situacijoje rasti daugiau pozityvo.
-Kokią knygą (ar knygas) rekomenduotumėt paskaityti panevėžiečiams ir kodėl?
Baigiau skaityti Kristinos Sabaliauskaitės istorinį romaną Petro imperatorė. Kūrinio ašis – dramatiškas nepaprastos moters Martos Skowronskos (Jakaterinos I-osios) gyvenimas, per kurį atspindimas carinės Rusijos kultūrinis kontekstas, istorinė Rytų ir Vakarų sandūra. Trūkinėjantis laikas romane per imperatorienės prisiminimus skaitytoją nukelia iš paskutiniųjų jos gyvenimo valandų į LDK laikus, vėliau į Livoniją ir per audringą karų sūkurį, per asmenybių transformacijas atveda į Rusijos imperatoriaus rūmus. Knygoje gausu makabriškų scenų, keiksmažodžių, erotikos. Nerekomenduoju jos tiems, kas nenori priimti apnuoginto požiūrio į rusų kultūrą, rytietiško ir vakarietiško mentaliteto sandūras, civilizacijų skirtumus, neturintiems humoro jausmo. Bet rekomenduoju norintiems mėgautis literatūra ir sužinoti ką nors naujo.
–Kokį filmą ar serialą rekomenduotumėte pažiūrėti ir kodėl?
Kai norime gero, įdomaus filmo neriam į festivalio „Kino pavasaris‟ platformą.
-Jūsų pasiūlymas ką veikti per Velykas?
Šios Velykos man buvo kitokios – mažiau ruošos, mažiau šurmulio, bet tuo pačiu labai jaukios ir prasmingos. Šiemet pagaliau pavyko kiaušinių marginimas vašku. Labai įdomi, sena, atpalaiduojanti, bet gan įmantri technika, nes reikalauja nemažai laiko, ypač, jei dažymui pasirenkami natūralūs būdai. Pavyko perprasti kai kuriuos vaškavimo etapus, nors tobulėjimui vietos dar labai daug. Šį savaitgalį Atvelykis arba vaikų velykėlės. Mūsų vaikai jau suaugę, bet turime mažų dukterėčių, nedidelius siurprizus ruošiame draugų vaikams. Matyti spindinčias jų akis didelis džiaugsmas.
–Jūsų palinkėjimas ar padrąsinimas panevėžiečiams pandemijos metu.
Pasaulis yra išgyvenęs daugybę įvairių negandų – karų, pandemijų, ekologinių katastofų, įveiksime ir Covid-19. Juolab, kad esame žymiai geresnėje situacijoje, nei tie, kuriems teko išgyventi, pavyzdžiui, Ispaninio gripo pandemiją. Svarbu, kad žmonės nesigilintų į visokias kuriamas sąmokslo teorijas apie viruso plitimą neva sąlygojančias 5G technologijas, kad nesibaimintų, bet tuo pat metu ir nesielgtų lengvabūdiškai, laikytųsi karantino sąlygų, higienos, naudotų apsaugines priemones, saugotų save ir kitus. Labai svarbi savitarpio pagalba. Yra gražių pavyzdžių, kaip žmonės telkiasi padėdami medikams, rūpinasi vyresniaisiais rizikos grupėje esančiais artimaisiais, kaimynais. Linkiu, kad ši bendrystė niekur nedingtų ir po pandemijos, kuri anksčiau ar vėliau baigsis.
Pamatykite naujienas pirmi!
Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!