Karininko majoro Juozo Rinkevičiaus likimas

Karininko majoro Juozo Rinkevičiaus likimas

1922
0
DALINTIS

1940 metais, Lietuvoje sudarius „liaudies vyriausybę“, buvo pradėta vykdyti Lietuvos kariuomenės ir Šaulių sąjungos reforma. Netrukus iš Maskvos buvo atsiųsta komisija, vadovaujama plk. ltn. Bobenkos, kuri turėjo nustatyti, ar lietuviai karininkai yra tinkami tarnauti Raudonosios armijos 29 – ajame šaulių korpuse. Buvo sudarytas 423 karininkų sąrašas, kurie buvo netinkami arba politiškai nepatikimi. Vienas iš „netinkamų“ karininkų 97 numeriu buvo įrašytas majoras Juozas Rinkevičius.

Majoras Juozas Rinkevičius gimė 1899 metų rugsėjo 9 dieną Pagirmuonio vnk., Michailiškių valsčiuje, Marijampolės apskrityje. 1919 metais savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo Lietuvos nepriklausomybės kovose (1923 02 15 – 03 03 lenkų fronte prie Aukštadvario), už ką 1928 metais buvo apdovanotas Savanorių ir Lietuvos Nepriklausomybės medaliais. 1923 metais J. Rinkevičius susituokė su Stanislava Snarskaite (1900–1982). 1927 metais jiems gimė sūnus Vytautas Romualdas (mirė 1985 metais), o 1928 metais Panevėžyje gimė antrasis sūnus Rimantas Eduardas (mirė 2014 metais).

1927 metų spalio mėnesį J. Rinkevičius buvo perkeltas į 4 pėstininkų pulką Panevėžyje ir paskirtas antrosios kulkosvaidžių kuopos vyresniuoju karininku. 1931–1936 metais Panevėžio berniukų gimnazijoje dirbo karinio rengimo instruktoriumi bei iki 1934 metų Panevėžio skautų tunto tuntininku (už tai jis 1935 metais buvo apdovanotas Skautų svastikos ordinu). 1938 metais J. Rinkevičiui buvo suteiktas majoro laipsnis, o kitais metais jis buvo paskirtas 4-ojo pėstininkų pulko antrojo bataliono vadu. Pasikeitus valdžiai 1940 metais jis buvo atleistas iš kariuomenės. Sūnus Rimantas yra pasakojęs, kad tėvas gerai mokėjo rusų kalbą, todėl jam buvo pasiūlyta tarnauti Rusijoje. J. Rinkevičius atsisakymas ir įtakojo jo atleidimą iš kariuomenės. Vėliau trumpą laiką jis dirbo Panevėžio 2-osios amatų mokyklos buhalteriu. 1941 metų birželio 14 dieną sovietams pradėjus masinius Lietuvos gyventojų trėmimus, Panevėžyje buvo suimta visa Rinkevičių šeima. Sūnaus Rimanto pasakojimu, nuo tėvo juos atskyrė dar Panevėžio traukinių stotyje; tėvą pasodino į kitą vagoną ir nuo to laiko jie jo nebematė. J. Rinkevičius pagal RSFSR BK 58–13 str. (už aktyvią kovą su darbininkų klase ir revoliuciniu judėjimu) išvežtas į lagerį Rešotuose, Nižnij Ingašo rajone, Krasnojarsko krašte. Šeima ištremta į Pesjanką, Troickojės rajoną, Altajaus kraštą, 1942 metais jie buvo perkelti į Trofimovską, Bulūno rajoną, Jakutijoje. Panevėžio kraštotyros muziejuje saugomas unikalus Juozo Rinkevičiaus laiškas mamai Julijai Rinkevičienei iš lagerio, rašytas 1944 metais ant beržo tošies (vienintelis toks eksponatas Panevėžio muziejuje). Žinodamas kokia yra nestabili padėtis Lietuvoje ir nebūdamas tikras, kad mamai sovietinė valdžia toliau leis gyventi savuose namuose, Juozas Rinkevičius šį laišką dar adresavo ir „namų valdytojui“, vildamasis, kad laiškas vis tiek pateks jo mamai. Praleidus lageryje du metus be teismo sprendimo, 1943 metais SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas kalėti aštuonerius metus 1945 metų balandžio 2 dieną J. Rinkevičius lageryje žuvo.

Sovietmečiu šeimai pavyko išsaugoti karininkui J. Rinkevičiui kai kurios priklausiusius daiktus. Sulaukus Atgimimo laikotarpio, sūnus Rimantas 1991 m. Panevėžio kraštotyros muziejui dovanojo unikalius eksponatus – laišką ir fotonuotraukas. 2013 m. jis muziejui perdavė dar keletą tėvui priklausiusių fotoalbumų, daugybę nuotraukų (šeimos, šeimos draugų, kelios nuotraukos su kolegomis tarnyboje). Iš jų išsiskiria pulko kolegų 1940 metų birželio 6 dieną J. Rinkevičiui dovanotas odiniu viršeliu fotoalbumas su metalinėje plokštelėje išgraviruota dedikacija majorui Juozui Rinkevičiui.

Ši vieno asmens istorija, puikiai atskleidžia to laikmečio situaciją Panevėžyje ir visoje Lietuvoje. Panašiais metodais buvo susidorota su daugiau nei keturiais šimtais Lietuvos karininkų. Iš Lietuvos 1941 metais į Sibirą ištremta, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro duomenimis, 17 501 žmogus. Panevėžio Kraštotyros muziejus visus norinčius išsamiau susipažinti su šio laikotarpio istorija, nuoširdžiai kviečia apsilankyti Pasipriešinimo Sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio ekspozicijoje, kurioje taip pat nuo birželio 16 iki lapkričio 23 dienomis bus eksponuojama Genocido aukų muziejaus paroda „Po svetimu dangum: Lietuvos gyventojai sovietų lageriuose ir tremtyje 1940–1958 m.“.

 

Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Martynas Teresas

Fotografijos:
1. Majoras Juozas Rinkevičius, 1937 metai.
2. J. Rinkevičiaus rašytas laiškas ant beržo tošies iš Rešotų lagerio (1944 m.), aversas
3. J. Rinkevičiaus rašytas laiškas ant beržo tošies iš Rešotų lagerio (1944 m.), reversas
4. Juozo Rinkevičiaus kolegų dovanotas foto albumas su metale graviruota dedikacija, 1940 metai.

NĖRA KOMENTARŲ

PARAŠYTI KOMENTARĄ

Komentarų sistema leidžia skaitytojams išsakyti savo nuomonę, pasidalinti įdėjomis, pateikti papildomos informacijos ar pasiginčyti su oponentais. Redakcija pasilieka teisę pašalinti skaitytojų vulgarius, skatinančius smurtą, įžeidžiančius, skatinančius tautinę, rasinę, religinę ar kitokią neapykantą ir grasinančius komentarus.