Vilnietis pagal kilmę, visaginietis pagal gyvenamąją vietą, Denis Gross – vienas sparčiausiai Lietuvoje aukštalipio amatą perpratusių profesionalų. „Vieni stato pastolius, o mums reikia tik profesionalios aukštalipių įrangos“, – juokaudamas sako Denis.
Į aukštalipystę Denis pateko tiesiog per pažįstamus – jį pakvietė prisijungti prie komandos ir išbandyti šį amatą. Baigęs statybos ir aukštalipystės mokymus, greitai įsisuko į darbus. „Kaip ir vairuojant – neužtenka išlaikyti egzaminus, įgūdžiai ateina su praktika“, – sako jis.
Pasak jo, kiekvienas naujokas komandoje kelias dienas dirba kartu su patyrusiu kolega. Be alpinizmo įgūdžių aukštalipiai turi mokėti ir statybos, apdailos darbus – tai daugialypė profesija.
Prieš tapdamas aukštalipiu Denis dirbo sanitaru, miško ūkyje, statybose. Pandemijos metu persikėlęs į Visaginą, pastebėjo, kad aukštalipių niša ten beveik tuščia – taip gimė jo įmonė. Šiandien jo komandoje – šeši aukštos kvalifikacijos specialistai, dirbantys visoje Lietuvoje. „Laisvai samdomi aukštalipiai žino savo vertę – jie ne tik statybininkai, bet ir profesionalai su atestacijomis“, – pabrėžia Denisas.
Kava ant devinto aukšto palangės
Įprastą darbo rutiną paįvairina ir nutikimai. „Kartais atsidaro langas, pasiūlo kavos ar arbatos – kabodamas ant devinto aukšto palangės geri kavą, kuria vaišina buto šeimininkai“, – juokiasi Denis. Būna ir kvietimų užsukti į vidų, pasiūlymų atsivėsinti alumi – nors aukštalipiai darbo metu alkoholio nevartoja. Tačiau ne visos situacijos malonios – kai kurie gyventojai nevykusiai pajuokauja, kad nukirps virves, kas tada? „Tada, pasakau, mano šeima gaus gerą išmoką, o jie sės į kalėjimą – tuomet grasintojai supyksta ir nueina“, – pasakoja aukštalipis.
Denis pastebi, kad sulaukia ir iškirtinio moterų dėmesio. Mat karštomis dienomis aukštalipiai dirba pusiau išsirengę – ant namo fasado temperatūra daug aukštesnė, nei ant žemės. „Moterys kieme akis pagano, skanėstų prikepa ir pavaišina“, – šypsosi Denis. Apskritai santykiai su gyventojais dažniausiai geri – žmonės stebisi, kaip tyliai ir tvarkingai, susitelkus dirbama.
„Septintą ryto – jau ant fasado, dirbame iki dvylikos valandų per dieną – sezoninis darbas reikalauja ištvermės. Langų plovimo metu nutinka ir komiškų situacijų – netikėtai pamatę aukštalipį gyventojai sutrinka. „Sakau, nebijokite, aš Karlsonas. Uogienės turite?“ – ir dažnai žmonės iš tiesų puola jos ieškoti.
Atskrenda kaip Kalėdų Senelis
Denis kartu su neįprasta, ekstremalia profesija įgijo ir savitą pomėgį. Aukštalipystę jis moka paversti įtraukiančiu nuotykiu, prilygstančiu nuostabiai pasakai. Denis vis kirbėjo mintis apie Kalėdų Senelį, kuris nusileidžia iš dangaus. Kilusią idėją jis pavertė tikru veiksmu, paprašytas kirpėjos – taip neįprastai pasveikino jos sūnų. „Ji viskuo pasirūpino: surado Kalėdų Senelio kostiumą, maišą, barzdą – man neliko kur trauktis“, – prisimena Denis. Emocijos buvo nepakartojamos – ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.
Taip Kalėdų Senelis ėmė skraidyti sutemus, pro langą, su virvėmis – elnių vadelėmis. Jo kostiumas buvo ištobulintas iki smulkmenų – net batai ir kojinės ypatingi. Įvaizdis buvo sukurtas toks įtaigus, kad vaikai ėmė tvirtinti, jog darželyje esą lankėsi netikras Kalėdų Senelis, nes jo batai buvo ne tokie.
Susidėliojo ir visas skraidančio Kalėdų Senelio apsilankymo scenarijus. Vaikai rašo laiškus, tėvai pasirūpina dovanomis, o Denis ištraukia būtent tą laišką iš dovanų maišo. „Iš anksto paprašau tėvų „kompromato“, – sakau vaikui, kad mačiau, kaip jis mamai padėjo. Vaikai nustemba, o tėvai antrina, kad Kalėdų Senelis viską mato.“
Kiekviena detalė svarbi – net pėdos miltuose ant palangės, netikėtai nukritęs sniegas nuo batų. „Viena mergaitė paprašė mamos nevalyti šio sniego, nes tai stebuklingos snaigės“, – pasakoja Denis.
Skraidyti galima ne tik žiemą
Kadangi Kalėdų Seneliai apsilanko tik žiemą, Denisas svarsto apie platesnę veiklą – juk yra arba gali būti ir kitų skraidančių personažų. Šiam sumanymui įgyvendinti prireiktų daugiau aukštalipių, turinčių aktorinių gebėjimų.
„Gal pavyks jaunimą įtraukti į šią savotišką aktorystę, manau, kad daugeliui tai gali būti įdomu “, – viliasi jis.
„Kurdamas šventę kitiems, turi paaukoti savąją – ne visiems tai patrauklu. Bet man tai patinka – matau, kiek tai atneša džiaugsmo, pats įsikraunu“, – sako D. Gross, aukštalipis, kuris ne tik remontuoja fasadus, bet ir kuria stebuklus.
