Karpiniais „pražydusi“ mokykla
Galima drąsiai teigti, kad pats didžiausias metuose šventinis šurmulys – jau praeityje. Prieš Šv. Kalėdas ir Naujuosius – ne tik namus, bet ir įstaigas – stengiamasi kuo gražiau ir originaliau papuošti, sukurti gerą nuotaiką namiškiams bei kolegoms.
Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos (PKNPM) pedagogai kasmet stengiasi klausos negalią turintiems vaikams sukurti Kalėdinę pasaką, dekoruodami mokyklos patalpas. Šiais laikais, esant didelei papuošimų pasiūlai ir įvairovei prekybos centruose, ribą tarp skoningo dekoravimo išlaikyti darosi vis sunkiau, todėl mokyklos patalpų papuošimui ieškoma įvairių būdų. Visada orientuojamasi ne į tuos papuošimus, kuriuos galima nusipirkti bet kokioje parduotuvėje, prekybos centre ar turguje, bet netradicinius, liaudies menininkų, tautodailininkų darbus, kuriuose atsispindėtų etnokultūriniai elementai.
Lietuva yra stipri savo kūrybingais žmonėmis, neabejingais neįgaliam ar silpnesniam. Vienas iš tokių žmonių – Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokyklos (KBPVM) istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytoja Laima Šližytė. Netikėtai sutikta pedagogė respublikinio seminaro metu geranoriškai pasisiūlė meniniais dirbiniais iš popieriaus papuošti PKNPM. Net neabejojama, kad tokie žmonės supranta bendruomeniškumo svarbą ir būtinybę padėti likimo paženklintiems žmonėms.
Pabendravus su pedagoge iškart buvo aišku, kad karpiniai – jos didžiulė aistra bei viena iš laisvalaikio praleidimo formų. Pasak Laimos, karpiniai parodo įvairiapusį pritaikymą. „Karpyti pradėjau nuo 2008 m. Karpinius naudoju informaciniams stendams, langų, aplinkos papuošimui, sudominti mokinius kitokia veikla. Darbai buvo ne kartą panaudoti ne tik KBPVM aplinkoje. Tai tik maža dalis iš mano sukurtų darbų“, – teigė kukli pedagogė.
Prieš pradėdama kurti PKNPM puošybai karpinius, Laima kruopščiai išsiaiškino, kokie elementai turėtų atsispindėti karpiniuose. Sužinojusi, kad mokykloje mokosi vaikai su klausos sutrikimais, o mokyklos simbolis yra sraigė, pasidomėjo, kodėl toks simbolis pasirinktas. Buvo paaiškinta, kad neurosensorinis sutrikimas išsivysto dėl vidinės ausies pakenkimo sraigėje arba centrinėje klausos analizatoriaus dalyje, todėl ir buvo pasirinktas toks simbolis.
Talentinga pedagogė iš labai plono balto popieriaus sukūrė specialiai pagal mokyklos langų išmatavimus išskirtinius augalinių raštų pagrindu sukurtus karpinius. Karpiniai puošnūs ne tik dienos metu, bet ir tamsiu paros metu.
Kadangi mokykloje mokosi mokiniai ne tik iš Panevėžio miesto ir rajono, bet dar iš 13 kitų Lietuvos miestų ir rajonų, todėl negalintys kasdien grįžti į namus – gyvena mokyklos bendrabutyje. Taigi, vakare iš lauko apšviesti karpiniai atsispindi ant sienų ir sukuria magišką erdvę. Tai mokiniai mato kasdien. Tikime, kad net ir tokie momentai padeda formuotis mokinių meniniams gebėjimams bei įžvalgoms.
PKNPM bendruomenė labai džiaugiasi „pražydusia“ karpiniais mokykla ir yra be galo dėkinga menininkei už ypatingą pagalbą, kuriant originalias ir netradicines dekoracijas mokyklai papuošti bei nuoširdų bendradarbiavimą, teiktus pasiūlymus ir idėjas. Moters pavyzdys rodo, kiek gali padaryti vienas žmogus, kad kiti patirtų šilumos, džiaugsmo ir malonių emocijų.
Apžvelgus karpinių istoriją, matome, kad karpiniai atsirado senovės Kinijoje (seniausi išlikę 4 a. karpiniai), paplito Japonijoje ir Vietname. Naudoti teatre (Pekino operos personažų kaukės), per religines apeigas, dovanoti drauge su šventinėmis vaišėmis. Karpiniais puošiant namus siekta apsisaugoti nuo piktų dvasių, prišaukti sėkmę. 16–17 a. Europoje popierių karpiniai paplito Anglijoje, Danijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Vokietijoje. 19 a. atpigus popieriui, pradėjo karpyti ir valstiečiai. Jie karpiniais puošė langus, lentynas, nuotakos kampą, kūrė eglutės papuošalus, žaislus.
Lietuvoje karpymas paplito nuo 19 a. pabaigos. Vyravo ypač ažūriniai karpiniai, kuriems būdingi geometriniai ornamentai, panašūs į liaudies mezginių, drožinių, margučių raštus su ritmiškai pasikartojančiais krypučių, dantelių, saulučių, žvaigždučių, snaigių motyvais.
Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė
Pamatykite naujienas pirmi!
Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!