Karščio bangos lemia prastą oro kokybę: kaip apsaugoti savo sveikatą

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informuoja, kad pastarosiomis dienomis kai kuriuose Lietuvos miestuose užfiksuota padidėjusi oro tarša. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, liepos 12 d. kietųjų dalelių (KD10) koncentracija Kėdainiuose viršijo nustatytą paros ribinę vertę, o Kaune užfiksuotas ozono (O3) koncentracijos ribinės vertės viršijimas. Liepos 13 d. ozono koncentracijos ribinės vertės viršijimas užfiksuotas Jonavoje ir Panevėžyje.

Tarša sietina su besitęsiančia kaitra, transporto intensyvumu bei pakeltąja tarša (dulkėmis). Artimiausiomis dienomis vyraus vidutiniškai nepalankios meteorologinės sąlygos teršalų išsisklaidymui.
Esant prastai oro kokybei žmonėms gali pablogėti sveikata – atsirasti dusulys, kosulys, jausmas, kad negali atsikvėpti, paūmėti bronchito simptomai.

Karščio bangos sukelia ozono ir kietųjų dalelių koncentracijų šuolius

Vasaromis, ir ypač karščio bangų metu, ozonas dažnai pasiekia pavojingą lygį miestuose. Ozonas yra labai aktyvus oksidatorius, kuris paaštrina plaučių ligas, tokias kaip astma, ir gali sukelti kvėpavimo sunkumų net sveikiems žmonėms. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, ilgalaikis ozono poveikis didina priešlaikinių mirčių nuo širdies ar plaučių ligų riziką, kvėpavimo takai tampa jautresni infekcijoms.

Kietosios dalelės (KD10) gali patekti giliai į kvėpavimo takus ir netgi prasiskverbti į kraują. Kuo smulkesnės (KD2,5) dalelės, tuo didesnis neigiamas poveikis žmogaus sveikatai. Šios dalelės organizme gali pabloginti žmonių, sergančių širdies ar plaučių ligomis, būklę. Pažeidus apsauginį plaučių audinį ligų sukėlėjai (virusai, bakterijos) gali lengviau sukelti infekcijas.

Oro taršai kietosiomis dalelėmis ir kitais teršalais ypač jautrūs yra kūdikiai, vaikai, nėščiosios, pagyvenę asmenys, asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo sistemos bei kraujotakos sistemos ligomis. Šie asmenys priskiriami rizikos grupei ir turėtų labiau saugotis.

Ką daryti, kad apsaugotume savo sveikatą:

•    Venkite veiklos (pvz., sportas), kuri priverčia kvėpuoti greičiau ar giliau.
•    Jei galite, suplanuokite veiklą kitai dienai, kai oro kokybė bus geresnė.
•    Nedeginkite žolės, šiukšlių.
•    Atsisakykite kelionių automobiliu: naudokite viešąjį transportą, važiuokite dviračiu ar eikite pėsčiomis.
•    Likę namuose neatidarinėkite orlaidžių, langų ir durų; kai oro kokybė pagerės, išvėdinkite namus ar biurą.
•    Jei per karšta likti viduje uždarius langus, arba jei priklausote rizikos grupei, pasivaikščioti eikite toliau nuo matomų taršos šaltinių (judrių gatvių, rūkstančių kaminų, vietų, kuriose jaučiamas specifinis kvapas).
•    Norėdami sumažinti dulkių kiekį patalpose, jas reguliariai valykite drėgnu būdu.
•    Dėl darbo ar kitų priežasčių ilgą laiką būnantiems užterštose vietose siūlome dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemones (kurių techniniuose reikalavimuose nurodyta, kiek galima būti aplinkoje, atsižvelgiant į oro teršalų koncentraciją).
•    Vertinkite savo sveikatos būklę, pasijutę prastai nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: