Kas Lietuvoje įvyko 1972 metais?

Anot Leonido Donskio, „Lietuva simboliškai pakartojo 1968 m. Čekoslovakijoje“ (Leonidas Donskis. Man skauda. Vėlyvoji publicistika. Sudarė Birutė Garbaravičienė. Vilnius, 2022, p.350).Ten 1969 m. sausio 16 d. Prahoje, Vaclavo aikštėje susidegino jaunas čekų studentas Janas Palachas. „Jis tapo gyvuoju fakelu ir nusiuntė sukrečiančia žinią pasauliui apie pavergtą tėvynę“.

Tačiau Janas Palachas nebuvo pirmais, nei vienintelis Rytų bloko gyventojas, susideginęs protestuodamas prieš komunistinę diktatūrą. Pirmasis, paaukojęs savo gyvenimą, protestuodamas prieš intervenciją į Čekoslovakiją, buvo lenkas – 59 metų diplomuotas filosofas Ryszardas Siwecas. Anuomet net pačioje Lenkijoje mažai kas apie tai žinojo. Tai įvyko Varšuvoje 1968 m. rugsėjo 8 d. Jau po J. Palacho susideginimo apie R. Siweco poelgį paskelbė Laisvosios Europos radijas. Plačiau apie R. Siwecą visuomenė sužinojo tik dešimtajame  dešimtmetyje, pasirodžius Maciejaus J. Drygaso dokumentiniam filmui „Išgirskite mano šauksmą“.

Atsirado Jano Palacho pasekėjų. Vengrų moksleivis Sandoras Baueris 1969 m. sausio 20 d. susidegino Budapešte ant Nacionalinio muziejaus laiptų protestuodamas prieš komunistų rėžimą Vengrijoje ir Varšuvos sutarties šalių kariuomenių įvedimą į Čekoslovakiją 1968 m. pavasarį. Vengrų moksleiviui buvo likęs mėnuo iki jo septynioliktojo gimtadienio. 1969m. sausio 20 d. Pilzene susidegino darbininkas Josefas Hlavatas. Fakelu Nr.2“ pasivadino moksleivis iš Vitkovo Janas Zajicas, susideginęs Prahoje praėjus lygiai mėnesiui po Jano Palacho laidotuvių. Jis siekė pabudinti visuomenę pasipriešinimui. Iš viso Čekoslovakijoje susidegino 26 žmonės, septyni iš jų mirė. Paskutinis 1969m. rugpjūčio 21 d.,, praėjus lygiai metams nuo kariuomenių įvedimo į šalį, Brno mieste susidegino Janas Polacekas.

Lietuvišku gyvuoju fakelu tapo Romas Kalanta, susideginęs 1972 m. gegužės 14 d. Kaune, prie muzikinio teatro. Jis tai pat „pasiuntė žinią pasauliui apie tai, kad sovietinis režimas nesugebėjo visiškai pavergti Lietuvos“( L. Donskis. Man skauda. Vilnius, 2022, p.350). Anot L. Donskio, „šios žinios režimas išsigando bene labiau nei jaunimo sukeltų neramumų Kaune“(Ten pat, p.350).

1972 m. pavasaris Kaune, kaip ir 1968 m. įvykęs Prahos pavasaris su aksomine revoliucija, sukėlė paniką ir Kremliuje. Po 1972 metų sovietų valdžia į nebūtį bloškė daugybę inteligentų, jaunų žmonių ir muzikantų. Bet būtent tuo metu lietuvių kultūroje įvyko lūžis. 1972-ieji simbolizavo ypatingą Kauno  pakilimo laikotarpį. Bet apie tai verta skaityti istorinę apybraižą. Ji panevėžiečiams bus pristatyta kovo 10 d. 16 val. G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos konferencijų salėje.

Juozas Brazauskas