Kas nugalės Biržuose – spiritus sanctus ar spiritus vini?

Antradienį savivaldybės meras Valdemaras Valkiūnas susitiko su pagrindinių Biržų krašto religinių bendruomenių vadovais dėl Alaus šventės.

Valdžios ir dvasininkų susitikimą paskatino spaudoje prieš savaitę pasirodęs kreipimasis į merą ir Biržų rajono savivaldybės tarybą. Kreipimesi, kurį pasirašė penkių religinių konfesijų atstovai, reiškiama abejonė ir nerimas dėl ketinamos atgaivinti aludarių šventės. „Manome, kad šventės, kuriose skatinamos alkoholio vartojimo tradicijos, nedera Biržų krašto istoriniam paveldui. <… > Esame tarp pirmaujančių šalių pasaulyje pagal alkoholio kiekį, tenkantį vienam gyventojui. Svaigalų vartojimo skatinimas vargu ar būtų gera iniciatyva naujai Biržų rajono valdžiai“, – dėstoma dvasininkų rašte. Į susitikimą atvyko Biržų jungtinės metodistų bažnyčios kunigas Giedrius Jablonskis, evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Juozas Mišeikis, evangelikų reformatų bažnyčios kunigas Rimas Mikalauskas, Biržų katalikų bažnyčios kunigas Algis Neverauskas bei Biržų sekmininkų bažnyčios pastorius Linas Šnaras.

Merą V. Valkiūną susirinkime palaikė savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Lina Vireliūnienė bei viešųjų ryšių specialistas Dalius Mikelionis.

L. Vireliūnienė trumpai papasakojo Alaus šventės atgaivinimo idėjos priešistorę. Pasak jos, dar sausio mėnesį į tuomečius savivaldybės vadovus, siūlydami atgaivinti Biržuose alaus šventę, kreipėsi VšĮ „ATW sprendimai“ atstovai. Pasiūlymas administracijai pasirodė vertas dėmesio, tačiau tos įstaigos žmonėms buvo paaiškinta, kad jokio finansavimo tokiam renginiui iš savivaldybės pusės nebus, jie gali kliautis tik rėmėjų finansine pagalba. Pasibaigus rinkimams, šventės organizatoriai atnaujino dialogą su naujuoju meru V. Valkiūnu.

Pasak L. Vireliūnienės, VšĮ „ATW sprendimai“ žinoma kaip sėkmingai didelius masinius renginius organizuojanti kompanija. Yra čia ir biržietiškų sąsajų – vienos šios įstaigos vadovės močiutė gyvena Biržuose.

Meras savo įžanginę kalbą pradėjo iš tolo, panaudojęs vaizdinę priemonę – kiaušinį. „Labai malonu, kad susirinko intelektualaus pasaulio atstovai. Kas tiki ar netiki – visus mus sukūrė Dievas, visi mes esame Dievo vaikai, – pastebėjo meras V. Valkiūnas. – Norėjau atsinešti tikrą kiaušinį, bet nespėjau. Jūs visi žinote, koks jame slypi stebuklas: iš kiaušinio išsirita viščiukai. Atrodo, kiaušinis, o kokia jame įdėta Dievo programa! Tik reikia jį su meile pašildyti ir atsiranda gyvybė. Visi mes esame Dievo erdvėje, tik daug ko nežinome. Dievas mums suteikė galimybę daryti vieną ar kitą darbą. Jums dievas davė galimybę išreikšti savo nuomonę, pasakyti, kas patinka ir kas nepatinka“, – kalbėjo meras, rodydamas rankose netikrą vištos kiaušinį.

„Malonu, kad jūs visi atėjote, ir viliuosi, kad surasime bendrą kalbą, nes Dievas mėgsta harmoniją“, – tęsė meras V. Valkiūnas.

Toliau rajono vadovas išdėstė savo nuomonę dėl švenčių rengimo Biržų mieste. Jo nuomone, reikia kuo daugiau švenčių, kurios pritrauktų į miestą minias turistų. O pastarieji čia paliktų pinigų. „Reikia, kad žmonės neapleistų mūsų krašto ir jo šventyklų. Jums ir mums reikia žmogaus“, – sakė V. Valkiūnas.

„Aš pats negeriu alaus. Bet alus nėra pats piktybiškiausias gėrimas. Bažnyčia reklamuoja vyną ir vynmedžius, o alus yra iš grūdo, tai gal čia galima surasti bendrą kelią“, – kalbėjo V. Valkiūnas ir kvietė dvasininkus išsakyti savo nuomonę.

Kunigas A. Neverauskas prisipažino, kad tikėjosi susitikime matyti ir aludarius. Jis šventės atgaivinimo idėją palygino su staiga nežinia iš kur išdygusiu grybu – šiuo klausimu nebuvo jokios diskusijos su biržiečiais.

Anot A. Neverausko, bet kurioje šventėje kyla esminis klausimas – ką mes švenčiame? Nepriklausomybės ar šv. Velykų šventės turi aiškų turinį, kuo mes džiaugiamės ir ką švenčiame. Galima laikyti tradicine miesto švente miestelėnų susitikimo šventę, Jonines, kaip miesto globėjo šventę. Alaus renginio atveju nėra šventės motyvo. „O kodėl Alaus šventė? – klausė kunigas A. Neverauskas. – Kuo blogesni kepėjai ar, tarkime, mėsininkai?“ Atsakymas, A. Neverausko manymu, slypi kapitale. Anot jo, alaus pramonė lobistikai ir reklamai per metus skiria šešiasdešimt milijonų, tai esą didžiuliai pinigai.

A. Neverausko nuomone, susidaro toks įspūdis, kad rajono savivaldybė nori tyliai „prastumti“ Alaus šventę, nepasitarusi ir nediskutavusi šio klausimo su visuomene. Todėl, pasak kunigo, kyla klausimas, ar mums reikia Alaus šventės. „Gal miestui labiau reikia Amatų šventės ar kokio nors kito kraštą reprezentuojančio renginio?“ – svarstė kunigas.

A. Neverauskas pabrėžė, kad bažnyčia nėra nusistačiusi prieš šventes, kad jos reikalingos žmonėms, tačiau jos turėtų prasidėti ne nuo alaus.

Panašius argumentus bei nuomonę išsakė ir kiti dvasininkai. Pastorius L. Šnaras priminė, kiek sužeistų, sužalotų ar kitaip nukentėjusių žmonių pakliūdavo į ligoninę anksčiau vykusių Alaus švenčių dienomis ir naktimis.

Kunigas G. Jablonskis sakė pritariantis šventėms, bet sudėti ne tokie akcentai. Jis pasisakė už Amatų šventės ruošimą ar vaikams skirtą šventę.

Kunigas J. Mišeikis taikliai apibūdino švenčių organizavimo praktiką: „Mes dabar sukuriame šventėje vaikams zoną, kurioje nėra alkoholio ir nerūkoma. O turėtų būti atvirkščiai – sukurta ribota zona alkoholiui. Kitoje šventės erdvėje jo turėtų nebūti.“

Dvasininkų nuomone, netinkamai pasirinkta ir šventei diena – birželio šeštoji. Tai Tėvo dienos išvakarės.

Kunigas R. Mikalauskas grįžo prie pokalbio pradžioje mero išsakytų minčių apie žmonių pritraukimą į Biržus ir bažnyčias: „Mūsų visų yra bendras išeities taškas – visi norime, kad Biržuose būtų geriau. Bet jei vadovausimės tokia logika, kad žmonėms pritraukti geros visos priemonės, tai gal kiekvienoje bažnyčioje atidarykime po kromelį ir ten žmonių bus pilna. Suorganizuokime gėjų paradą – žmonės plūs iš visų kraštų. Bet tai klaidinga logika, klaidingas kelias. Reikia solidumo, reikia prasmingų švenčių, kurios išaugtų ant gero dvasinio pamato. Kur yra alkoholio dvasia, ten nebėra šventos dvasios. O svarstyti, koks alkoholis yra mažiau pavojingas, degtinė ar alus, tai tas pats, kaip rinktis tarp choleros ir maro.“

Kunigas sakė palaikantis Amatų šventės idėją. „Mes turime nuostabią duoną ir puikius „Siūlo“ gaminius, kodėl tai pamirštame? Aludarystė, kaip amatas, irgi galėtų būti renginio dalimi“, – svarstė kunigas R. Mikalauskas.

Religinių bendruomenių atstovai sutarė, kad geriausiai tiktų Amatų šventė ar Joninės, kaip miesto globėjo paminėjimas.

Kultūros ir sporto skyriaus vedėja L. Vireliūnienė sakė, kad šventės laikas pasirinktas kaip vasaros pradžios ir turizmo sezono atidarymo data.

Meras V. Valkiūnas labiau pabrėžė komercinę šventės pusę. Jo nuomone, reikia pasiekti, kad turistai užplūstų miesto gatves. Čia jie leistų savo pinigus, iš to uždirbtų viešbučiai bei maitinimo ir pramogų įstaigos. „Šventė turėtų būti daugiau turistų susitikimo vieta, kad mums nereikėtų po pasauli važiuoti tų pinigų maišų ieškoti. Reikia, kad interesantai tuos maišus ir maišelius vežtų į Biržus ir iškratytų“, – tokią viziją mato V. Valkiūnas. Mero nuomone, pasilinksminę žmonės neaplenktų ir bažnyčių.

V. Valkiūnui atrodo, kad Joninės yra daugiau latviška šventė. Latviai tomis dienomis iš tiesų pažymi dvi datas – Jonines ir Ligo (vasaros saulėgrįžos, arba vasarvidžio, dieną). Anot mero, toks dviejų švenčių sujungimas „duoda didžiulį sinergetinį efektą“, todėl mūsiškės Joninės nė iš tolo neprilygsta braliukų latvių šventės jėgai.

Kažkas pastebėjo, kad mes galėtume sujungti Jonines ir Rasų šventę. V. Valkiūnas dėl tokios koncepcijos nesutiko: „R raidė sunkiai ištariama ir ne visiems patinka. Neskamba taip, kaip „Ligo, ligo“. O ir dainų ar giesmių apie Rasą nėra. O Ligo skamba kaip prekinis ženklas.“

Racionalumu nepasižymėjusi diskusija išgrynino šalių pozicijas. Mero V. Valkiūno nuomone, miestui būtini turistai, jiems reikia pritraukiančios jėgos. Dėl turistų antplūdžio galima šį tą paaukoti.

Dvasininkai laikėsi nuostatos, kad yra dalykų, kurių peržengti nevalia. Negalima bet kokia kaina bandyti gauti ekonominės naudos. Ir Biržų įvaizdžio, kaip alaus krašto ar alaus sostinės, kūrimas yra nepriimtinas.

Susitikimo pabaigoje meras V. Valkiūnas sakė manantis, jog pavyko pasiekti sutarimą devyniasdešimčia procentų. Bažnyčių atstovai nebuvo tokie optimistai, jie pripažino, kad įvyko apsikeitimas nuomonėmis ir nė viena pusė neuždarė durų tolesniam dialogui.

Antanas Vaičeliūnas